Nuolat skelbiamos pasaulinės proginės dienos ligoms pažymėti. Kam to reikia, jei sergame ne vieną dieną, o neretai ir visai iš ligų neišsivaduojame? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Nefrologijos klinikos docente Inga Arūne Bumblyte.

– Kovo 10-oji – Pasaulinė inkstų diena. Kam ji reikalinga?

– Skelbiant šią dieną, norima atkreipti visuomenės dėmesį į inkstų ligas ir kiek įmanoma jų išvengti. Šiemet akcentuojamas glaudus ryšys tarp inkstų ir širdies. Jei sutrinka širdies veikla, pablogėja inkstų aprūpinimas krauju, todėl jie pradeda blogiau funkcionuoti. Ir atvirkščiai: jei sutrinka inkstų veikla, tai organizme pradeda kauptis kenksmingos medžiagos ir skysčių perteklius. Dėl to širdžiai tampa sunkiau dirbti, prastėja jos veikla.

– Vadinasi, širdis tiesiogiai veikia inkstus, nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad inkstai – organizmo sanitarai ir juos reikia saugoti tik nuo traumų ir peršalimų?

– Inkstai labai svarbūs bendrai žmonių sveikatos būklei. Jie filtruoja ir valo kraują, pašalindami iš jo nereikalingas medžiagas ir skysčių perteklių su šlapimu. Taip pat gamina hormoną eritropoetiną, kuris skatina raudonųjų kraujo ląstelių gamybą, reguliuoja kraujo spaudimą, padeda išsaugoti stiprius ir sveikus kaulus. Inkstus pažeisti ir sutrikdyti jų darbą gali daugelis veiksnių. Vienas dažniausių – aukštas kraujospūdis, vadinamas hipertenzija. Žmonių, turinčių padidėjusį kraujospūdį, yra daug, apie ketvirtadalį populiacijos.

– Tačiau dauguma žmonių bepradedančio didėti kraujospūdžio visai nejaučia?

– Būtina aparatu matuoti kraujospūdį – kraujo jėgos poveikį į kraujagyslės sienelę. Tai atliekama gulint ar sėdint. Manžetė uždedama ant žasto, pripučiama oro, tuomet jis iš lėto išleidžiamas, stetoskopu klausant tonų. Rezultatas išreiškiamas dviem skaičiais. Viršutinis skaičius, vadinamas sistoliniu spaudimu, parodo kraujo išstūmimo jėgą iš širdies. Apatinis skaičius, vadinamas diastoliniu spaudimu, rodo spaudimą širdies atsipalaidavimo metu tarp susitraukimų. Normaliu kraujospūdžiu laikomas 120/80 mmHg.

– Kodėl kraujospūdis didėja ir ši liga kankina vis daugiau net jaunų žmonių?

– Didėja tuomet, kai į organizmą patenka daug druskų ir kaupiasi skysčiai. Papildomas skysčių kiekis organizme didina skysčių kiekį kraujagyslėse ir taip kraujospūdis tampa aukštesnis. Sergant ateroskleroze susiaurėja kraujagyslės, o tai irgi didina kraujospūdį.

– Kaip kraujospūdis veikia vidaus organus?

– Aukštas kraujospūdis kenkia daugeliui organų. Pirmiausia apsunkina širdies darbą ir pažeidžia viso kūno kraujagysles.

– Ir inkstų?

– Kai pažeidžiamos inkstų kraujagyslės, jie pradeda nykti, raukšlėtis, sutrinka jų veikla. Nustojus veikti inkstams, žmogus toliau gali gyventi tik padedamas pakaitinės inkstų terapijos – hemodializės procedūrų. Jos atliekamos naudojant specialų aparatą, paprastai tris kartus per savaitę. Kiekviena dializė trunka apie keturias valandas. Ją atliekant ligonio kraujas teka per dializatorių, sudarytą iš tūkstančių vamzdelių – kapiliarų. Aplink kapiliarus teka aparato paruoštas ir sušildytas druskų tirpalas, analogiškas žmogaus skystajai kraujo daliai. Nereikalingi medžiagų apykaitos produktai ir druskų bei vandens perteklius per kapiliarų sienelę išeina į minėtą tirpalą ir yra pašalinami.

Kitas metodas – peritoninė dializė, kai kraują valo pilvaplėvė. Tai plėvelė, kuri dengia daugelį vidaus organų, esančių pilvo ertmėje. Šiai procedūrai atlikti reikalinga nedidelė operacija, kai į pilvo ertmę įstatomas minkštas plastiko vamzdelis – kateteris. Per jį dializės tirpalas patenka į ligonio pilvo ertmę ir ten kurį laiką lieka, vėliau išpilamas. Procedūra per dieną kartojama keturis kartus. Tokiu būdu iš organizmo pašalinamos toksinės medžiagos, druskos ir skysčių perteklius. Peritoninę dializę atlieka pats ligonis jam patogioje vietoje – namie, darbe.

Daliai dializuojamų ligonių yra persodinamas inkstas. Tai pats fiziologiškiausias pakaitinės inkstų terapijos būdas, nes persodinto inksto darbas yra labiausiai panašus į normalaus inksto, nebereikia tęsti dializių.

– Iš kur žinoti, ar mūsų inkstai sveiki, ar jau negaluoja?

– Iš pradžių inkstų liga yra nebyli, kaip ir aukštas kraujospūdis neturi jokių simptomų. Žmonės gali sirgti lėtine inkstų liga, bet nežinoti, nes jie nesijaučia sergantys.

Glomerulų filtracijos greitis (GFG) yra matas, parodantis, kaip gerai inkstai filtruoja ir valo nereikalingas medžiagas iš kraujo. GFG yra apskaičiuojamas ir įvertinamas iš kreatinino kiekio kraujyje bei naudojant specialias formules. Kreatininas yra šalutinis produktas, kurio didžioji dalis patenka į kraują iš raumenų ląstelių. Sveiki inkstai perneša kreatininą iš kraujo į šlapimą ir pašalina iš organizmo. Kai inkstų funkcija sutrinka, kreatinino kiekis kraujyje didėja. GFG tyrimas – tai būdas parodyti, kaip inkstai dirba.

Kitas lėtinės inkstų ligos požymis yra proteinurija – baltymo kiekis šlapime. Sveiki inkstai išvalo nereikalingas medžiagas iš kraujo, bet baltymą palieka. Pažeisti inkstai praleidžia baltymus iš kraujo į šlapimą. Iš pradžių tik mažas baltymo kiekis gali patekti į šlapimą, ši būklė vadinama mikroalbuminurija ir tai yra pats ankstyviausias inkstų pažeidimo požymis.

Ryškėjant inkstų pažeidimui, baltymo kiekis šlapime didėja ir tokia būklė vadinama proteinurija. Nuolat randamas baltymas šlapime yra neabejotinas inkstų ligos požymis. Tyrimus gali atlikti šeimos gydytojas arba nukreipti gydytojo nefrologo konsultacijai.

– Ar yra būdų apsaugoti inkstus, jei vis dėlto kraujospūdis nepagydomai aukštas?

– Mokslas įrodė, kad sumažinus arterinį kraujospūdį iki 130/80 mmHg, inkstų pažeidimas neprogresuoja. Daugeliui žmonių reikalingi vaistai. Juos reikia gerti visą likusį gyvenimą, o nebevartojant liga vėl atsinaujina. Neretai gydytojai paskiria dviejų ir daugiau vaistų derinius, ir tai yra efektyvu.