Kūdikio negalinčios susilaukti poros tiki stebuklais
Nevaisingumas - liga ar socialinė problema? Vieno atsakymo Lietuvoje kol kas nėra. Kaip ir beveik dešimtus metus vis nepriimamo dirbtinio apvaisinimo įstatymo. Nors laukiančiųjų - keli tūkstančiai.
Aplankė daugybę ginekologų
Laukdamiesi pirmagimio klaipėdiečiai Natalija ir Anatolijus Vtiurinai neturėjo problemų. Tačiau praėjus trejiems metams, kai gimė pirmas vaikas, sutuoktiniai ėmė planuoti antrą. Pastangos buvo bevaisės.
Kurį laiką šeima vis tikėjosi kūdikio susilaukti natūraliai, tad delsė kreiptis į specialistus ir apsiribojo tik planiniais gydytojų patikrinimais.
„Kai lauki stebuklo ir vis nepavyksta, būna labai sunku", - atvirai prisipažino N.Vtiurina.
Daug kartų nesėkmingai bandžiusią pastoti moterį pradėjo kamuoti nerimas, įtampa, bloga nuotaika. Padėtį apsunkino ir nesklandumai darbe. Sutuoktiniai nusprendė, jog bus geriau, jei moteris nedirbs.
Tačiau ir atsisakius darbo problemos liko. Beveik porą metų nesėkmingai bandę pradėti gyvybę sutuoktiniai ryžosi kreiptis į medikus dėl galimo vaisingumo sutrikimo.
N.Vtiurina gydėsi pas kelis ginekologus. Viena jų, neaptikusi jokių sutrikimų, siūlė toliau bandyti pastoti natūraliai. Tada šeima kreipėsi į privatų ginekologijos kabinetą. Ten abiem sutuoktiniams buvo atlikti išsamūs tyrimai.
Moteriai buvo nuspręsta ovuliaciją skatinti hormoniniais vaistais, tačiau net kelios procedūros trokštamo rezultato nedavė.
Neketina nuleisti rankų
Po trejų metų nėštumo testas pagaliau patvirtino džiugią žinią - moteris laukiasi. Iki tol istoriją pasakojusi lietuviškai N.Vtiurina atsiprašė, kad toliau ramiai kalbėti negali ir geriau pasakos gimtąja rusų kalba.
Po kurio laiko moteriai dėl kilusių komplikacijų - penkių savaičių vaisius toliau nesivystė - teko gultis į ligoninę. Kūdikio išsaugoti nepavyko.
Praėjusių metų ruduo moteriai buvo itin niūrus. Pabėgti nuo liūdnų minčių moteris nusprendė vėl grįždama į darbą. Veikla ir aplinkiniai žmonės padėjo užsimiršti.
Draugės patarimu N.Vtiurina kreipėsi į gerai uostamiestyje žinomą ginekologę. Atlikus tyrimus išsiaiškinta, kad vaisingumo sutrikimo priežastys - neįvykstanti ovuliacija ir pirmos stadijos endometriozė.
Dabar sutuoktiniai vėl kupini vilčių susilaukti taip trokštamo kūdikio. Šeima nusiteikusi bet kokiomis priemonėmis siekti užsibrėžto tikslo.
N.Vtiurina apgailestavo, kad tik gilindamasi į vaisingumo sutrikimo problemą sužinojo, kokie tyrimai turėjo būti atlikti. Tačiau tai buvo padaryta gerokai pavėluotai, tik pakeitus kelis gydančius medikus.
Įsivaikinti - ne išeitis
Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė Natalja Istomina pripažino, kad ne visi akušeriai-ginekologai gali gydyti vaisingumo sutrikimus, tad pirmuose seminaruose, skirtuose nevaisingoms poroms konsultuoti, daugiausia ateidavo gydytojų.
Lietuvoje egzistuoja dvejopas požiūris į nevaisingumą - kaip į ligą ir socialinę problemą. Pastarosios nuomonės šalininkų bene daugiausia. Daugelis mano, kad jei Dievulis vaikų nedavė, nieko dirbtinai daryti ir nereikėtų. Arba nevaisingoms poroms siūloma įsivaikinti.
N.Istomina tokiai nuomonei prieštarauja teigdama, kad įsivaikinimas problemos neišsprendžia, kartais padėtį net pablogina. Tai patvirtina ir užsienio specialistų tyrimai.
Išvyksta į užsienio klinikas
Negalinčios susilaukti vaikų šeimos kartais ryžtasi dirbtinio apvaisinimo procedūrai, kuri nėra pigi. Kaip parodė nevaisingų šeimų apklausa, net 74 proc. negalinčių susilaukti vaikų susiduria būtent su finansine problema.
Konsultacija privačioje vaisingumo klinikoje kainuoja apie porą šimtų litų. Lietuvoje tokių gydymo įstaigų vos keturios, jose per metus atliekama apie 300 dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Poreikis būtų dešimt kartų didesnis.
Nevaisingos šeimos ryžtas susilaukti savo vaiko gali kainuoti nuo 10 iki 20 tūkst. litų. Pati dirbtinio apvaisinimo procedūra atsieina apie 6 tūkst. litų, tačiau ją gali tekti kartoti.
Gretimose šalyse - Baltarusijoje ir Latvijoje - dirbtinio apvaisinimo kainos perpus mažesnės. Daugelis šeimų iš Lietuvos važiuoja būtent ten, nors dirbtiniam apvaisinimui ruošiasi pas mus.
Kita problema, kodėl lietuviai važiuoja svetur, - Lietuvoje moterį leidžiama apvaisinti tik partnerio sperma, kiaušialąsčių ar spermos donorystė uždrausta. Tačiau tai leidžiama gretimose šalyse.
Medikams trūksta kompetencijos?
Lietuvoje beveik dešimt metų delsiama priimti dirbtinio apvaisinimo įstatymą. Buvo atmesti keturi parengti projektai, penktas išvis dingo.
„Pikta ir apmaudu, kad dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas keliauja iš vienos institucijos į kitą ir metų metus niekaip nepasiekia Seimo. Kai kuriuos įstatymus Seimo nariai priima nė neįsigilinę, tačiau šis kelių dešimčių tūkstančių lietuvių laukiamas dokumentas guli pamirštas stalčiuose", - apgailestavo Nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė.
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėjo Artūro Razbadausko nuomone, dirbtinio apvaisinimo įstatymą vis delsiama priimti, nes valdžiai trūksta kompetencijos. Gyventojų apklausa parodė, kad jie taip pat nėra pasiruošę - tam nepritartų per 40 proc. apklaustųjų.
Lietuvoje nevaisingumo problema paliekama spręsti pačiai porai. Šios bėdos kamuojamos šeimos retai būna suprastos aplinkinių. Šalyje nėra strategijos, kaip padėti krizės ištiktoms poroms.
Mūsų šalyje turintys nevaisingumo problemų nesulaukia materialinės paramos nei iš valstybės biudžeto, nei iš Valstybinės ligonių kasos.
Vienas iš dviejų yra nevaisingas, jei jauna pora, gyvenanti normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojanti kontraceptinių priemonių, nesusilaukia vaikų vienus metus. Dažniausiai kaltė primetama moterims. Tačiau medikų patirtis rodo, kad nevaisingų vyrų yra lygiai tiek pat, kiek ir moterų. Aptempti džinsai, kai nuolat spaudžiamos sėklidės, kaitinimasis pirtyje, kai sėklidės įkaista greičiau, besaikis rūkymas ir alkoholio vartojimas - tai tik kelios priežastys, dėl kurių sveiki gimę vyrai gali tapti nevaisingais.
Moterys apie vyrų bėdas
„Kūdikėlio laukiame jau penkerius metus, o požymių, kad nors kartą bent būčiau galėjusi įtarti esanti nėščia - jokių. Išsityriau sveikatą - esu sveikut sveikutėlė. Gydytojai sako, kad reikia vyrui pasitikrinti, bet jis to nedaro", - guodėsi trisdešimtmetė kaunietė Jurgita.
„Man ir vyrui paskyrė vaistų nuo kažkokios lytinių organų infekcijos, gėrėme juos saujomis, o vaikelio niekaip nesusilaukiame", - septynerių metų vedybinio gyvenimo rūpesčiais dalijosi vilnietė Inga.
„Labai noriu sūnaus. Labai myliu vaikus, bet nejaugi man nelemta jų turėti? Jei taip, gyvenimas beprasmis", - atvirai kalbėjo keturiasdešimtmetis jonavietis Saulius, prisipažinęs, kad gydytojai po patirtos lytinių organų traumos jam diagnozavo nevaisingumą.
Dažniausiai kalta sperma
Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Statistikos duomenimis, porų nevaisingumą po 40 proc. lemia moterų ir vyrų sveikatos sutrikimai, 10 proc. - imunologinis nesuderinamumas, 10 proc. priežastis lieka neaiški.
Bet kuriuo atveju poroms, norinčioms, bet negalinčioms susilaukti vaikų, reikia kreiptis į gydytojus. Dažniausiai tai daro moterys, o vyrai tokių konsultacijų ir gydymo vengia. Nevaisingumą gydo gydytojai andrologai. Šios srities specialistų mūsų šalyje trūksta, todėl galima kreiptis ir į urologus.
Dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis - nevisavertė sperma. Spermatozoidai gali būti visiškai nejudrūs, o kartais jie dėl įvairių kliūčių nepatenka į spermą. Labai reti atvejai, kai lytinio akto metu sperma neišsilieja.
Užtenka vieno vienintelio
Dėl ko taip atsitinka? „Svarbiausios vyrų vaisingumo sutrikimo priežastys yra paveldėtos anomalijos, vystymosi ydos, lyties organų uždegimai, mechaninės traumos, apsinuodijimai, kraujotakos, nervų sistemos sutrikimai", - aiškina Bendrosios medicinos praktikos klinikos vadovas gydytojas urologas Vidmantas Samuitis.
Rūkymas sukelia kraujagyslių spazmus, o dėl jų gali žūti spermatozoidai. Aluje yra medžiagų, analogiškų moteriškiems lytiniams hormonams, o tai trikdo vyriškų hormonų androgenų veikimą. Vaisingumui labai kenkia ir lyties organų uždegimai bei lytiškai plintančios infekcijos. Dėl pastarųjų gali užakti sėklos latakai, kuriais spermatozoidai patenka į spermą. „Infekcijoms diagnozuoti reikalingi išsamesni tyrimai, nei spermatozoidų kokybei ir kiekiui nustatyti", - aiškina gydytojas V.Samuitis ir ragina vyrus nebūti abejingus savo reprodukcinei sveikatai. Gydytojas drąsina, kad pirminiai tyrimai, parodantys, ar gali vyras apvaisinti moterį, yra labai paprasti.
Labai dažnai nevaisingumas išsivysto tolimųjų reisų ir taksi vairuotojams, nes dėl sėdimo darbo sutrinka kraujotaka lyties organuose. Stresas - pavojingiausias rizikos veiksnys. Jis labai sutrikdo spermatozoidų gaminimąsi. „Priežasčių, dėl kurių vyrai negali tapti tėčiais, yra labai daug, tačiau daugumą jų galima pašalinti", - tikina gydytojas V.Samuitis. Šiuolaikiniai gydymo metodai suteikia galimybę turėti vaikų netgi esant vienam vieninteliam spermatozoidui.
Pagrindinės nevaisingumo priežastys
Moterų:
infekcinės ligos (chlamidiozė, stafilokokinės infekcijos, gonorėja ir kt.);
endokrininės priežastys;
ovuliacijos sutrikimai;
anatominiai pakitimai;
endometriozė.
Vyrų:
spermos susidarymo sutrikimai;
anatominės kliūtys;
persirgtos infekcinės ir kitos ligos.
Nevaisingumas
Tyrimas.
Konsultacija labai paprasta. Pacientas apžiūrimas ir įvertinanamas jo kūno sudėjimas, lytinių organų išsivystymas, gaktos, krūtinės, veido plaukuotumas. Papildomai atliekami šlapimo, spermos, hormonų tyrimai. Jei priežastis lieka neaiški, paimama ištirti sėklidžių ląstelių. Ši procedūra gali būti truputį skausminga.
Be to, gali tekti atlikti genetinius tyrimus. Spermos tyrimai yra vienas pagrindinių rodiklių, ar vyras gali turėti vaikų. Vyrų nevaisingumas įtariamas, kai spermoje mažai spermatozoidų arba jie blogos kokybės.
Gydymas.
Gydoma atsižvelgiant į nevaisingumo priežastį. Gali būti skiriami vyriški lytiniai hormonai, jei jų trūksta, arba antibiotikai, jei vyras serga lytinių organų ar šlapimo takų infekcija. Esant imunologiniam partnerių nesuderinamumui skiriami vaistai. Gali būti atlikta ir mikrochirurginė rekonstrukcinė operacija.
Tikimybė susilaukti vaikų.
Jei sveiki sutuoktiniai lytiškai santykiauja du kartus per savaitę, jie turi 20-25 proc. tikimybę pradėti vaikelį per kiekvieną menstruacinį ciklą. Jei mylimasi iki penkių kartų per savaitę, tikimybė pastoti padidėja iki 40-42 proc. Sulaukusios 39 metų moters galimybė pastoti mažėja. Vyrų vaisingumas metams bėgant slopsta lėčiau: kūdikio susilaukia net septyniasdešimtmečiai.