Kūdikio negalinčios susilaukti poros tiki stebuklais


2008-07-15
Sand­ra Lu­ko­šiū­tė, Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė
Kūdikio negalinčios susilaukti poros tiki stebuklais

Ne­vai­sin­gu­mas - li­ga ar so­cia­li­nė pro­ble­ma? Vie­no at­sa­ky­mo Lie­tu­vo­je kol kas nė­ra. Kaip ir be­veik de­šim­tus me­tus vis ne­prii­ma­mo dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mo. Nors lau­kian­čių­jų - ke­li tūks­tan­čiai.

Ap­lan­kė dau­gy­bę gi­ne­ko­lo­gų

Lauk­da­mie­si pir­ma­gi­mio klai­pė­die­čiai Na­ta­li­ja ir Ana­to­li­jus Vtiu­ri­nai ne­tu­rė­jo pro­ble­mų. Ta­čiau praė­jus tre­jiems me­tams, kai gi­mė pir­mas vai­kas, su­tuok­ti­niai ėmė pla­nuo­ti ant­rą. Pas­tan­gos bu­vo be­vai­sės.

Ku­rį lai­ką šei­ma vis ti­kė­jo­si kū­di­kio su­si­lauk­ti na­tū­ra­liai, tad del­sė kreip­tis į spe­cia­lis­tus ir ap­si­ri­bo­jo tik pla­ni­niais gy­dy­to­jų pa­tik­ri­ni­mais.

„Kai lau­ki ste­buk­lo ir vis ne­pa­vyks­ta, bū­na la­bai sun­ku", - at­vi­rai prisipažino N.Vtiu­ri­na.
Daug kar­tų ne­sėk­min­gai ban­džiusią pa­sto­ti mo­te­rį pra­dė­jo ka­muo­ti ne­ri­mas, įtam­pa, blo­ga nuo­tai­ka. Pa­dė­tį ap­sun­ki­no ir nesklandumai dar­be. Su­tuok­ti­niai nu­spren­dė, jog bus ge­riau, jei moteris ne­dirbs.

Ta­čiau ir at­si­sa­kius dar­bo pro­ble­mos li­ko. Be­veik po­rą me­tų ne­sėk­min­gai ban­dę pradėti gyvybę su­tuok­ti­niai ry­žo­si kreip­tis į me­di­kus dėl ga­li­mo vai­sin­gu­mo su­tri­ki­mo.
N.Vtiu­ri­na gy­dė­si pas ke­lis gi­ne­ko­lo­gus. Vie­na jų, neap­ti­ku­si jo­kių su­tri­ki­mų, siū­lė to­liau ban­dy­ti pa­sto­ti na­tū­ra­liai. Ta­da šei­ma krei­pė­si į pri­va­tų gi­ne­ko­lo­gi­jos ka­bi­ne­tą. Ten abiem su­tuok­ti­niams bu­vo at­lik­ti iš­sa­mūs ty­ri­mai.

Mo­te­riai bu­vo nu­spręs­ta ovu­lia­ci­ją ska­tin­ti hor­mo­ni­niais vais­tais, ta­čiau net ke­lios pro­ce­dū­ros trokš­ta­mo re­zul­ta­to ne­da­vė.

Ne­ke­ti­na nu­leis­ti ran­kų

Po tre­jų me­tų nėš­tu­mo tes­tas pa­ga­liau pa­tvir­ti­no džiu­gią ži­nią - mo­te­ris lau­kia­si. Iki tol is­to­ri­ją pa­sa­ko­ju­si lie­tu­viš­kai N.Vtiu­ri­na at­si­pra­šė, kad to­liau ra­miai kal­bė­ti ne­ga­li ir ge­riau pa­sa­kos gim­tą­ja ru­sų kal­ba.

Po ku­rio lai­ko mo­te­riai dėl ki­lu­sių komp­li­ka­ci­jų - pen­kių sa­vai­čių vai­sius to­liau ne­si­vys­tė - te­ko gul­tis į li­go­ni­nę. Kū­di­kio iš­sau­go­ti ne­pa­vy­ko.

Praė­ju­sių me­tų ru­duo mo­te­riai bu­vo itin niū­rus. Pa­bėg­ti nuo liūd­nų min­čių mo­te­ris nu­spren­dė vėl grįž­da­ma į dar­bą. Veik­la ir ap­lin­ki­niai žmo­nės pa­dė­jo už­si­mirš­ti.

Drau­gės pa­ta­ri­mu N.Vtiu­ri­na krei­pė­si į ge­rai uos­ta­mies­ty­je ži­no­mą gi­ne­ko­lo­gę. At­li­kus ty­ri­mus iš­siaiš­kin­ta, kad vai­sin­gu­mo su­tri­ki­mo prie­žas­tys - neį­vyks­tan­ti ovu­lia­ci­ja ir pir­mos sta­di­jos en­do­met­rio­zė.

Da­bar su­tuok­ti­niai vėl ku­pi­ni vil­čių su­si­lauk­ti taip trokš­ta­mo kū­di­kio. Šei­ma nu­si­tei­ku­si bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis siek­ti už­si­brėž­to tiks­lo.

N.Vtiu­ri­na ap­gai­les­ta­vo, kad tik gi­lin­da­ma­si į vai­sin­gu­mo su­tri­ki­mo pro­ble­mą su­ži­no­jo, ko­kie ty­ri­mai tu­rė­jo bū­ti at­lik­ti. Ta­čiau tai bu­vo pa­da­ry­ta ge­ro­kai pa­vė­luo­tai, tik pa­kei­tus ke­lis gy­dan­čius me­di­kus.

Įsi­vai­kin­ti - ne išei­tis

Klai­pė­dos ap­skri­ties ne­vai­sin­gų šei­mų bend­ri­jos pir­mi­nin­kė Na­tal­ja Is­to­mi­na pri­pa­ži­no, kad ne vi­si aku­še­riai-gi­ne­ko­lo­gai ga­li gy­dy­ti vai­sin­gu­mo su­tri­ki­mus, tad pir­muo­se se­mi­na­ruo­se, skir­tuo­se ne­vai­sin­goms po­roms kon­sul­tuo­ti, dau­giau­sia atei­da­vo gy­dy­to­jų.
Lie­tu­vo­je eg­zis­tuo­ja dve­jo­pas po­žiū­ris į ne­vai­sin­gu­mą - kaip į li­gą ir so­cia­li­nę pro­ble­mą. Pas­ta­ro­sios nuo­mo­nės ša­li­nin­kų be­ne dau­giau­sia. Dau­ge­lis ma­no, kad jei Die­vu­lis vai­kų ne­da­vė, nie­ko dirb­ti­nai da­ry­ti ir ne­rei­kė­tų. Ar­ba ne­vai­sin­goms po­roms siū­lo­ma įsi­vai­kin­ti.

N.Is­to­mi­na to­kiai nuo­mo­nei prieš­ta­rau­ja teig­da­ma, kad įsi­vai­ki­ni­mas pro­ble­mos neišsp­ren­džia, kar­tais pa­dė­tį net pa­blo­gi­na. Tai pa­tvir­ti­na ir už­sie­nio spe­cia­lis­tų ty­ri­mai.

Iš­vyks­ta į už­sie­nio kli­ni­kas

Ne­ga­lin­čios su­si­lauk­ti vai­kų šei­mos kar­tais ryž­ta­si dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­rai, ku­ri nė­ra pi­gi. Kaip pa­ro­dė ne­vai­sin­gų šei­mų ap­klau­sa, net 74 pro­c. ne­ga­lin­čių su­si­lauk­ti vai­kų su­si­du­ria bū­tent su fi­nan­si­ne pro­ble­ma.

Kon­sul­ta­ci­ja pri­va­čio­je vai­sin­gu­mo kli­ni­ko­je kai­nuo­ja apie po­rą šim­tų li­tų. Lie­tu­vo­je to­kių gy­dy­mo įstai­gų vos ke­tu­rios, jo­se per me­tus at­lie­ka­ma apie 300 dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­rų. Po­rei­kis bū­tų de­šimt kar­tų di­des­nis.

Ne­vai­sin­gos šei­mos ryž­tas su­si­lauk­ti sa­vo vai­ko ga­li kai­nuo­ti nuo 10 iki 20 tūkst. li­tų. Pa­ti dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­ra at­siei­na apie 6 tūkst. li­tų, ta­čiau ją ga­li tek­ti kar­to­ti.
Gre­ti­mo­se ša­ly­se - Bal­ta­ru­si­jo­je ir Lat­vi­jo­je - dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo kai­nos per­pus ma­žes­nės. Dau­ge­lis šei­mų iš Lie­tu­vos va­žiuo­ja bū­tent ten, nors dirb­ti­niam ap­vai­si­ni­mui ruo­šia­­si pas mus.

Ki­ta pro­ble­ma, ko­dėl lie­tu­viai va­žiuo­ja sve­tur, - Lie­tu­vo­je mo­te­rį lei­džia­ma ap­vai­sin­ti tik par­tne­rio sper­ma, kiau­šia­ląs­čių ar sper­mos do­no­rys­tė už­draus­ta. Ta­čiau tai lei­džia­ma gre­ti­mo­se ša­ly­se.

Me­di­kams trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos?

Lie­tu­vo­je be­veik de­šimt me­tų del­sia­ma priim­ti dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mą. Bu­vo at­mes­ti ke­tu­ri pa­reng­ti pro­jek­tai, penk­tas iš­vis din­go.

„Pik­ta ir ap­mau­du, kad dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ke­liau­ja iš vie­nos ins­ti­tu­ci­jos į ki­tą ir me­tų me­tus nie­kaip ne­pa­sie­kia Sei­mo. Kai ku­riuos įsta­ty­mus Sei­mo na­riai prii­ma nė neį­si­gi­li­nę, ta­čiau šis ke­lių de­šim­čių tūks­tan­čių lie­tu­vių lau­kia­mas do­ku­men­tas gu­li pa­mirš­tas stal­čiuo­se", - ap­gai­les­ta­vo Ne­vai­sin­gų šei­mų bend­ri­jos pir­mi­nin­kė.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Svei­ka­tos moks­lų fa­kul­te­to Slau­gos ka­ted­ros ve­dė­jo Ar­tū­ro Raz­ba­daus­ko nuo­mo­ne, dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mą vis del­sia­ma priim­ti, nes val­džiai trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos. Gy­ven­to­jų ap­klau­sa pa­ro­dė, kad jie taip pat nė­ra pa­si­ruo­šę - tam ne­pri­tar­tų per 40 pro­c. ap­klaus­tų­jų.

Lie­tu­vo­je ne­vai­sin­gu­mo pro­ble­ma pa­lie­ka­ma spręs­ti pa­čiai po­rai. Šios bė­dos ka­muo­ja­mos šei­mos re­tai bū­na su­pras­tos ap­lin­ki­nių. Ša­ly­je nė­ra stra­te­gi­jos, kaip pa­dė­ti kri­zės iš­tik­toms po­roms.

Mū­sų ša­ly­je tu­rin­tys ne­vai­sin­gu­mo pro­ble­mų ne­su­lau­kia ma­te­ria­li­nės pa­ra­mos nei iš vals­ty­bės biu­dže­to, nei iš Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos.

Vie­nas iš dvie­jų yra ne­vai­sin­gas, jei jau­na po­ra, gy­ve­nan­ti nor­ma­lų ly­ti­nį gy­ve­ni­mą ir ne­nau­do­jan­ti kont­ra­cep­ti­nių prie­mo­nių, ne­su­si­lau­kia vai­kų vie­nus me­tus. Daž­niau­siai kal­tė pri­me­ta­ma mo­te­rims. Ta­čiau me­di­kų pa­tir­tis ro­do, kad ne­vai­sin­gų vy­rų yra ly­giai tiek pat, kiek ir mo­te­rų. Ap­temp­ti džin­sai, kai nuo­lat spau­džia­mos sėk­li­dės, kai­ti­ni­ma­sis pir­ty­je, kai sėk­li­dės įkais­ta grei­čiau, be­sai­kis rū­ky­mas ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mas - tai tik ke­lios prie­žas­tys, dėl ku­rių svei­ki gi­mę vy­rai ga­li tap­ti ne­vai­sin­gais.

Mo­te­rys apie vy­rų bė­das

„Kū­di­kė­lio lau­kia­me jau pen­ke­rius me­tus, o po­žy­mių, kad nors kar­tą bent bū­čiau ga­lė­ju­si įtar­ti esan­ti nėš­čia - jo­kių. Iš­si­ty­riau svei­ka­tą - esu svei­kut svei­ku­tė­lė. Gy­dy­to­jai sa­ko, kad rei­kia vy­rui pa­si­tik­rin­ti, bet jis to ne­da­ro", - guo­dė­si tris­de­šimt­me­tė kau­nie­tė Jur­gi­ta.
„Man ir vy­rui pa­sky­rė vais­tų nuo kaž­ko­kios ly­ti­nių or­ga­nų in­fek­ci­jos, gė­rė­me juos sau­jo­mis, o vai­ke­lio nie­kaip ne­su­si­lau­kia­me", - sep­ty­ne­rių me­tų ve­dy­bi­nio gy­ve­ni­mo rū­pes­čiais da­li­jo­si vil­nie­tė In­ga.

„La­bai no­riu sū­naus. La­bai my­liu vai­kus, bet ne­jau­gi man ne­lem­ta jų tu­rė­ti? Jei taip, gy­ve­ni­mas be­pras­mis", - at­vi­rai kal­bė­jo ke­tu­rias­de­šimt­me­tis jo­na­vie­tis Sau­lius, pri­si­pa­ži­nęs, kad gy­dy­to­jai po pa­tir­tos ly­ti­nių or­ga­nų trau­mos jam diag­no­za­vo ne­vai­sin­gu­mą.

Daž­niau­siai kal­ta sper­ma

Lie­tu­vo­je yra apie 50 tūkst. ne­vai­sin­gų šei­mų. Kas­met jų pa­dau­gė­ja dviem tūks­tan­čiais. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, po­rų ne­vai­sin­gu­mą po 40 pro­c. le­mia mo­te­rų ir vy­rų svei­ka­tos su­tri­ki­mai, 10 pro­c. - imu­no­lo­gi­nis ne­su­de­ri­na­mu­mas, 10 pro­c. prie­žas­tis lie­ka neaiš­ki.
Bet ku­riuo at­ve­ju po­roms, no­rin­čioms, bet ne­ga­lin­čioms su­si­lauk­ti vai­kų, rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­jus. Daž­niau­siai tai da­ro mo­te­rys, o vy­rai to­kių kon­sul­ta­ci­jų ir gy­dy­mo ven­gia. Ne­vai­sin­gu­mą gy­do gy­dy­to­jai and­ro­lo­gai. Šios sri­ties spe­cia­lis­tų mū­sų ša­ly­je trūks­ta, to­dėl ga­li­ma kreip­tis ir į uro­lo­gus.

Daž­niau­sia vy­rų ne­vai­sin­gu­mo prie­žas­tis - ne­vi­sa­ver­tė sper­ma. Sper­ma­to­zoi­dai ga­li bū­ti vi­siš­kai ne­jud­rūs, o kar­tais jie dėl įvai­rių kliū­čių ne­pa­ten­ka į sper­mą. La­bai re­ti at­ve­jai, kai ly­ti­nio ak­to me­tu sper­ma neiš­si­lie­ja.

Už­ten­ka vie­no vie­nin­te­lio

Dėl ko taip at­si­tin­ka? „Svar­biau­sios vy­rų vai­sin­gu­mo su­tri­ki­mo prie­žas­tys yra pa­vel­dė­tos ano­ma­li­jos, vys­ty­mo­si ydos, ly­ties or­ga­nų už­de­gi­mai, me­cha­ni­nės trau­mos, ap­si­nuo­di­ji­mai, krau­jo­ta­kos, ner­vų sis­te­mos su­tri­ki­mai", - aiš­ki­na Bend­ro­sios me­di­ci­nos pra­kti­kos kli­ni­kos va­do­vas gy­dy­to­jas uro­lo­gas Vid­man­tas Sa­mui­tis.

Rū­ky­mas su­ke­lia krau­ja­gys­lių spaz­mus, o dėl jų ga­li žū­ti sper­ma­to­zoi­dai. Alu­je yra me­džia­gų, ana­lo­giš­kų mo­te­riš­kiems ly­ti­niams hor­mo­nams, o tai trik­do vy­riš­kų hor­mo­nų and­ro­ge­nų vei­ki­mą. Vai­sin­gu­mui la­bai ken­kia ir ly­ties or­ga­nų už­de­gi­mai bei ly­tiš­kai plin­tan­čios in­fek­ci­jos. Dėl pa­sta­rų­jų ga­li užak­ti sėk­los la­ta­kai, ku­riais sper­ma­to­zoi­dai pa­ten­ka į sper­mą. „In­fek­ci­joms diag­no­zuo­ti rei­ka­lin­gi iš­sa­mes­ni ty­ri­mai, nei sper­ma­to­zoi­dų ko­ky­bei ir kie­kiui nu­sta­ty­ti", - aiš­ki­na gy­dy­to­jas V.Sa­mui­tis ir ra­gi­na vy­rus ne­bū­ti abe­jin­gus sa­vo rep­ro­duk­ci­nei svei­ka­tai. Gy­dy­to­jas drą­si­na, kad pir­mi­niai ty­ri­mai, pa­ro­dan­tys, ar ga­li vy­ras ap­vai­sin­ti mo­te­rį, yra la­bai pa­pras­ti.

La­bai daž­nai ne­vai­sin­gu­mas iš­si­vys­to to­li­mų­jų rei­sų ir tak­si vai­ruo­to­jams, nes dėl sė­di­mo dar­bo su­trin­ka krau­jo­ta­ka ly­ties or­ga­nuo­se. Stre­sas - pa­vo­jin­giau­sias ri­zi­kos veiks­nys. Jis la­bai su­trik­do sper­ma­to­zoi­dų ga­mi­ni­mą­si. „Prie­žas­čių, dėl ku­rių vy­rai ne­ga­li tap­ti tė­čiais, yra la­bai daug, ta­čiau dau­gu­mą jų ga­li­ma pa­ša­lin­ti", - ti­ki­na gy­dy­to­jas V.Sa­mui­tis. Šiuo­lai­ki­niai gy­dy­mo me­to­dai su­tei­kia ga­li­my­bę tu­rė­ti vai­kų ne­tgi esant vie­nam vie­nin­te­liam sper­ma­to­zoi­dui.


Pag­rin­di­nės ne­vai­sin­gu­mo prie­žas­tys

Mo­te­rų:
in­fek­ci­nės li­gos (chla­mi­dio­zė, sta­fi­lo­ko­ki­nės in­fek­ci­jos, go­no­rė­ja ir kt.);
en­dok­ri­ni­nės prie­žas­tys;
ovu­lia­ci­jos su­tri­ki­mai;
ana­to­mi­niai pa­ki­ti­mai;
en­do­met­rio­zė.

Vy­rų:
sper­mos su­si­da­ry­mo su­tri­ki­mai;
ana­to­mi­nės kliū­tys;
per­si­rgtos in­fek­ci­nės ir ki­tos li­gos.

 

 

Ne­vai­sin­gu­mas

Tyrimas.
Kon­sul­ta­ci­ja la­bai pa­pras­ta. Pa­cien­tas ap­žiū­ri­mas ir įver­ti­nanamas jo kū­no su­dė­ji­mas, ly­ti­nių or­ga­nų iš­si­vys­ty­mas, gak­tos, krū­ti­nės, vei­do plau­kuo­tu­mas. Pa­pil­do­mai at­lie­ka­mi šla­pi­mo, sper­mos, hor­mo­nų ty­ri­mai. Jei prie­žas­tis lie­ka neaiš­ki, pai­ma­ma iš­tir­ti sėk­li­džių ląs­te­lių. Ši pro­ce­dū­ra ga­li bū­ti tru­pu­tį skaus­min­ga.
Be to, ga­li tek­ti at­lik­ti ge­ne­ti­nius ty­ri­mus. Sper­mos ty­ri­mai yra vie­nas pa­grin­di­nių ro­dik­lių, ar vy­ras ga­li tu­rė­ti vai­kų. Vy­rų ne­vai­sin­gu­mas įta­ria­mas, kai sper­mo­je ma­žai sper­ma­to­zoi­dų ar­ba jie blo­gos ko­ky­bės.

Gy­dy­mas.
Gy­do­ma at­si­žvel­giant į ne­vai­sin­gu­mo prie­žas­tį. Ga­li bū­ti ski­ria­mi vy­riš­ki ly­ti­niai hor­mo­nai, jei jų trūks­ta, ar­ba an­ti­bio­ti­kai, jei vy­ras ser­ga ly­ti­nių or­ga­nų ar šla­pi­mo ta­kų in­fek­ci­ja. Esant imu­no­lo­gi­niam par­tne­rių ne­su­de­ri­na­mu­mui ski­ria­mi vais­tai. Ga­li bū­ti at­lik­ta ir mik­ro­chi­rur­gi­nė re­konst­ruk­ci­nė ope­ra­ci­ja.

Ti­ki­my­bė su­si­lauk­ti vai­kų.
Jei svei­ki su­tuok­ti­niai ly­tiš­kai san­ty­kiau­ja du kar­tus per sa­vai­tę, jie tu­ri 20-25 pro­c. ti­ki­my­bę pra­dė­ti vai­ke­lį per kiek­vie­ną menst­rua­ci­nį cik­lą. Jei my­li­ma­si iki pen­kių kar­tų per sa­vai­tę, ti­ki­my­bė pa­sto­ti pa­di­dė­ja iki 40-42 pro­c. Su­lau­kusios 39 me­tų mo­ters ga­li­my­bė pa­sto­ti ma­žė­ja. Vy­rų vai­sin­gu­mas me­tams bė­gant slops­ta lė­čiau: kū­di­kio su­si­lau­kia net sep­ty­nias­de­šimt­me­čiai.