Autizmas nėra prakeiksmas. Delfinų terapija, logopedai, kineziterapeutai gali sušvelninti sutrikimo simptomus, o jų yra turėję net ir Nobelio premijų laureatai.

Įspūdingiausi pasaulio statiniai – Operos pastatas Sidnėjuje, Kairo bokštas Egipte, Jėzaus Kristaus skulptūra Rio de Žaneire, Niujorko Empire State pastatas, Muzikos rūmai Valencijoje, Parlamento rūmai Budapešte ir net Niagaros krioklys praėjusį savaitgalį buvo sušvitę mėlynai. Žmonės buvo kviečiami dėvėti mėlynos spalvos drabužius, o visą šią savaitę – papuošti mėlynomis saulutėmis savo namų, biurų, mokyklų, automobilių langus. Taip siūloma išreikšti solidarumą su autizmo ištiktais vaikais ir suaugusiaisiais.

"Autizmas pasireiškia nuo ankstyvos vaikystės socialinio bendravimo ir kalbos sutrikimais, elgesio bei interesų ypatumais", – aiškina Liudvika Starkienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros docentė.

Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, diagnozuojamas įvairiems žmonėms. Vieni jų – atitolę nuo visuomenės, užsisklendę savo uždarame pasaulyje, kiti garsėja talentais: gali turėti puikią mechaninę atmintį, gebėjimą atlikti matematinius veiksmus, būti gabūs dailei ir muzikai.

Vernonui Smitui, Nobelio premijos 2002 m. laureatui ekonomikos srityje, buvo diagnozuotas būtent Aspergerio sindromas. Žurnalo “The Times” pripažinta viena įtakingiausių pasaulio asmenų Kolorado universiteto profesorė Temple Grandin sirgo autizmu. Izaacas Newtonas, Albertas Einsteinas ir Wolfgangas Amadeus Mozartas taip pat turėjo autizmo bruožų. Nustatyta, kad autizmas turi stiprų genetinį pagrindą.

Autizmo visiškai išgydyti neįmanoma, bet sergančiajam galima padėti prisitaikyti prie gyvenimo, taikant specialius ugdymo metodus. Anksti diagnozavus šiuos sutrikimus ir taikant įvairius gydymo ir pagalbos metodus autizmo simptomai susilpnėja. Lietuvoje taikoma delfinų, kognityvinė elgesio terapija, su vaikais dirba kalbos, darbo terapeutai, kineziterapeutai.

Psichiatras Dainius Pūras pažymi, kad trejų metų vaikui diagnozavus ligą ir efektyviai ją gydant yra didelė tikimybė, kad jis septynerių eis į mokyklą ir visiškai integruosis.

Autizmo simptomai:

Vienų metų mažylis

nečiauška, neatsako šypsena į šypseną,

menkai reaguoja į vardą, kartais atrodo, kad neprigirdi,

akių kontaktas keistas arba jo nėra,

savotiškai domisi žaislais, jų dalimis, pavyzdžiui, suka mašinos ratus, žaislus rikiuoja į eilę ar dėlioja tam tikra tvarka,

neadekvačiai reaguoja į aplinkos dirgiklius – garsą, šviesą.

Dvejų metų vaiko

išryškėja nenoras dalytis bendra veikla ir dėmesio kitais stoka,

atsilieka kalbos raida,

ištinka smarkūs įniršio priepuoliai,

pasireiškia prisirišimas prie ritualų, pavyzdžiui, visuomet eiti į parduotuvę tuo pačiu keliu, išrankumas maistui ir nenoras išbandyti naujų patiekalų, pavyzdžiui, mėgsta tik kopūstų sriubą,

pastebimi keisti, stereotipiniai judesiai – plasnojimas, lingavimas.

Statistika

2010 m. vaikystės autizmo sutrikimas diagnozuotas 192, atipiškas autizmas – 50 vaikų iki 17 metų.

Autizmo sutrikimą turinčių asmenų skaičius kasmet auga. Vaikų, kurie dėl raidos sutrikimų lankėsi pas gydytoją, skaičius per pastaruosius septynerius metus išaugo beveik triskart.

JAV per pastaruosius du dešimtmečius autizmo atvejų tarp vaikų padaugėjo dešimt kartų. Manoma, kad autizmu serga 67 mln. asmenų visame pasaulyje.

Berniukams autizmas diagnozuojamas 4 kartus dažniau nei mergaitėms.