Jau ir Lietuvoje taikomi nauji neinvaziniai metodai tėvystei nustatyti.

Lietuvoje – dar nauja

Nenustebkite, jei vaikas paklaus: ar tu tikrai mano tėtis, ar ši moteris – tikrai mano mama? Arba kam nors iš suaugusiųjų kils įtarimas dėl jūsų tėvystės. Tai klausimai, atsakymą į kuriuos galima rasti laboratorijose, atlikus DNR tyrimus. DNR – tai ląstelės branduolio molekulė, kurioje užkoduota visa individo genetinė informacija. Nauja tai, kad šie tyrimai ir Lietuvoje jau atliekami iš burnos epitelio ląstelių.

"Tai neinvazinis tyrimas, viso labo iš vidinės žando pusės sukamuoju judesiu paėmus epitelio nuograndų", – paaiškino "Sorpo" medicininės molekulinės diagnostikos centro biologė mokslų daktarė Giedrė Stoškienė.

Specialistė nusistebėjo, kad lietuviai šiuo metodu vis dar nepasitiki, nors užsienio šalyse jis atliekamas jau daugybę metų. Metodas populiarėja Lietuvoje. Įdomu tai, kad tyrimų užsakovų sunkmečiu daugėja.

Atsakymą duoda teismas

Tėvystė ir motinystė – tai ne tik ryšys su vaiku, bet ir pareigos, atsakomybė, turto paveldėjimas ir daugybė kitų aspektų, dėl kurių reikia žinoti, kas yra tikrasis vaiko tėtis ar mama. Kai kyla abejonių šiais klausimais, atsakyti gali tik teismas, remdamasis tyrimų išvadomis. Jie atliekami iš vaiko ir tėčio arba mamos kraujo arba burnos epitelio.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai – DNR tyrimai. Yra ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir numanomo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Netikėti pagrindo yra

Šiandienos genetinių tyrimų centrų duomenimis, kas tryliktas vyras augina ne savo vaiką. Vadinasi, mažiausiai 8 proc. vaikų "tėveliu" vadina ne savo biologinį tėvą. Dažnai apie dviejų asmenų giminystės ryšius liudija jų išorinis panašumas, tačiau genetinei asmens identifikacijai ir tėvystės ar motinystės ryšiams nustatyti nepakanka vien subjektyvaus išorinių bruožų įvertinimo.

Biologinis vaiko ryšys su tėvais – tai tėvų genų rinkinio paveldėjimas. Vaikas paveldi 50 proc. motinos ir 50 proc. tėvo genetinės medžiagos. Biologinės tėvystės tyrimas atliekamas moderniu molekulinės biologijos – PGR – metodu. Vkstant reakcijoms padauginama 15 specifinių DNR sričių, kitaip vadinamų DNR žymenimis.

Po DNR analizės sudaromi tėvo ir vaiko arba tėvo, vaiko ir motinos genetiniai pasai, kuriuose pateikiami specifinių DNR žymenų unikalūs rinkiniai. Biologinės tėvystės tyrimui vaiko motinos tyrimas nėra būtinas, tačiau atskirais atvejais jis gali šiek tiek padidinti tyrimo tikslumą.

Genetinių pasų palyginimas leidžia tiksliai ir patikimai nustatyti tiriamų asmenų biologinę tėvystę ar motinystę. Genetiniai tyrimai 100 proc. tikslumu paneigia ir 99,99 proc. tikslumu patvirtina biologinę tėvystę.

Tyrimus užsako močiutės

Tyrimai atliekami per 2–4 savaites, atsakymai pateikiami užklijuotame voke arba, klientams pageidaujant, išsiunčiami registruotu paštu. Atsakymai telefonu neteikiami ir nekomentuojami.

DNR tyrimo kaina ta pati, atliekant juos iš veninio ar kapiliarinio kraujo arba burnos epitelio. Ji siekia 890 litų, tiriant dviejų žmonių – vaiko ir tariamos mamos ar tėčio mėginius.

"Atlikti burnos epitelio tyrimus ne visuomet galima, jei pacientai būna rūkę ar šiaip burnos ertmė nėra švari. Papildomos medžiagos trukdo reakcijai", – pakomentavo mokslų daktarė G.Stoškienė.

Geriau palaukti, kol gims

Tėvystę galima nustatyti ir per nėštumą. Tačiau šią ekspertizę rekomenduojama daryti ne anksčiau nei po 25-os nėštumo savaitės (iš vaisiaus vandenyse esančių embriono ląstelių), kai vaisiaus pašalinimas be specialių medicininių indikacijų nėra daromas. Tyrimui reikalingos medžiagos paėmimas susijęs su labai nedidele, tačiau vis dėlto galima persileidimo rizika, todėl kasdienėje ekspertų praktikoje klientams siūlomas skubus biologinės tėvystės tyrimas (per 2–3 dienas) kūdikiui gimus.

Kraujo perpylimas arba kaulų čiulpų transplantacija turi įtakos tėvystės ar asmens identifikacijos tyrimams molekulinės genetikos metodais. Apie tai būtina informuoti laboratorijos, atsakingos už tyrimą, darbuotojus.

Faktai ir priežastys

Genetinių tyrimų centrų duomenimis, iš 600 tūkst. kasmet Anglijoje ir Velse gimstančių kūdikių 24 tūkst. kūdikių tėvais yra kiti vyrai. Didžiojoje Britanijoje kasmet atliekama per 10 tūkst. biologinės tėvystės tyrimų. Jų paklausa vis didėja. Į genetinių tyrimų laboratorijas vyrus atveda abejonės dėl tėvystės, ir apie 30 proc. atvejų šios abejonės yra patvirtinamos. Moterys dėl tėvystės tyrimo dažniausiai kreipiasi siekdamos papildomo finansavimo vaikui auginti, o vyrai – norėdami išsiaiškinti, ar jie tikrai yra biologiniai vaiko tėvai.

Kiti tikslai

Labai dažnai tėvystės tyrimai atliekami norint išsiaiškinti genetiškai paveldimas ligas. Kai kurios valstybės, tvarkant imigracinius dokumentus, reikalauja ir biologinę tėvystę bei motinystę liudijančių genetinių tyrimų. Šiuo metu beveik visos pasaulio biomedicininių ar kriminalistinių tyrimų laboratorijos biologinei tėvystei nustatyti naudoja labai modernius molekulinės biologijos metodus, paremtus specifinių žmogaus DNR (ląstelės branduolio molekulė, kurioje užkoduota visa individo genetinė informacija) sekų – STR (trumpos tandemiškai pasikartojančios genetinės informacijos sekos) analize ir palyginimu.