Žinomas futbolo treneris A.Byšovecas bendradarbiaus su Lietuvos čempionų klubu

Nuo rugpjūčio pabaigos Lietuvoje vieši gerai žinomas Rusijos futbolo specialistas Anatolijus Byšovecas. Jis bendradarbiaus su Kauno FBK “Kaunas” klubu, stebės talentingus futbolininkus ir stengsis, kad jie patektų į stiprias užsienio komandas. “Ateityje sieksime, kad “Kaunas” taptų superklubu. Tai vienas iš numatytų bendrų uždavinių”, - “Kauno dienai” sakė A.Byšovecas.

Pastebėjo talentingų vaikinų

- Kaip atsidūrėte Lietuvoje? Kas Jus pakvietė?

- Pakvietė “Kauno” savininkas Vladimiras Romanovas. Yra projektų, susijusių su vaikų bei jaunimo futbolo vystymu ir Kaune, ir Lietuvoje. Man ir pačiam buvo labai įdomu pasižvalgyti, susitikti su senais draugais, su kuriais aš žaidžiau, pabendrauti su savo auklėtiniais, tapusiais olimpiniais čempionais.

- Su kuo buvote susitikęs?

- Kalbėjausi su Stasiu Baranausku, Arvydu Janoniu, Arminu Narbekovu, Valdu Ivanausku. Apsikeitėme nuomonėmis. Stebėjau dvi Lietuvos futbolo čempionato rungtynes tarp Vilniaus “Žalgirio” - Panevėžio “Ekrano” bei Klaipėdos “Atlanto” ir “Ekrano”.

- Kokį įspūdį jos paliko?

- Labai gerą. Pastebėjau jaunų ir talentingų vaikinų. Tačiau jie negali realizuoti savo sugebėjimų. Žinoma, mes viską lyginame su senų laikų Vilniaus “Žalgiriu”, kuris buvo vienas stipriausių SSRS klubų. “Žalgiris” tada demonstravo įdomų, savitą futbolą.

Lietuvoje reikia sukurti kur kas geresnę materialinę bazę. Aš važinėjau po Lietuvą ir pastebėjau, kad futbolininkams trūksta geresnių sąlygų. Kai jos bus, futbolas greičiau vystysis.

Puoselėja ambicingus planus

- Jūs stebėjote Lietuvos jaunimo rinktinės treniruotę. Kokia nuomonė apie rinktinę, kuris iš vaikinų labiausiai patiko?

- Aš mačiau ir Lietuvos jaunimo rinktinės, ir “Kauno” komandos treniruotes. Iš vienos treniruotės sunku spręsti. Kas ko vertas, galima pamatyti per rimtas varžybas, kai kovojama su stipriu varžovu.

Vis dėlto galiu tvirtinti, kad jaunimo rinktinės žaidėjai yra techniški, gerai valdo kamuolį. Jie paliko gerą įspūdį. Nenoriu minėti pavardžių. Man atrodo, kad Lietuva visada garsėjo ne tik talentingais krepšininkais. Atvykęs į jūsų šalį kalbėjausi su Rimu Kurtinaičiu. Jis teigė, kad Lietuvoje yra talentingų vaikų, bet trūksta geros materialinės bazės.

- Tai gal Jūs Lietuvoje ieškosite futbolui gabių vaikų?

- Ne, aš jų neieškosiu. Kalbėjausi su V.Romanovu, “Kauno” treneriais, Kauno futbolo mokyklos vadovais. Norime, kad futbolininkams būtų sukurtos geros sąlygos. Mes skiepysime vaikams sveiką gyvenseną, padėsime atitrūkti nuo gatvės, narkotikų. Tai didelė politika.

- Iki kada Jūs viešėsite Lietuvoje?

- Pažiūrėsiu Lietuvos jaunimo ir nacionalinės komandos rungtynes su San Marinu ir išvažiuosiu į Maskvą. O vėliau tikriausiai vėl atvažiuosiu.

- Tai “Kauno” komandos konsultantu nedirbsite?

- Kalbos apie tiesioginį konsultavimą nebuvo. Kalbėjome apie bendradarbiavimą. Mes suvienysime savo žinias ir jėgas, kad kauniečiai vėl taptų Lietuvos čempionais. Sieksime, jog ateityje “Kaunas” būtų europinio lygio komanda.

- Gal kitą sezoną treniruosite stipriausią mūsų šalies klubą?

- Numatyta strateginė futbolo vystymo programa. Mūsų bendradarbiavime yra ir tokia užduotis kaip superklubo sukūrimas.

Geriausiesiems ieškos klubų užsienyje

- O kaip dėl Škotijos “Hearts” klubo? V.Romanovas siekia tapti jo savininku. Jei taip atsitiktų, Jūs pradėtumėte treniruoti škotus?

- Apie tai nebuvo kalbėta. Dabar norima, kad mūsų bendradarbiavimas įgautų tarptautinį mastą, kad geriausiems Lietuvos žaidėjams atsivertų vartai į Vakarus. Tai būtų gera perspektyva futbolininkams, išaugusiems Lietuvos čempionato lygį.

- Kodėl nei Lietuvos rinktinei, nei klubams nepavyksta pasiekti gerų rezultatų?

- Kažkada Vilniaus “Žalgiris” buvo sukūręs gražias tradicijas, bet jos nutrūko. Jas reikėtų atgaivinti. Sportas nėra gyvas tik krepšiniu. Jauniesiems futbolininkams būtinos geros treniruočių sąlygos.

Geriausi Lietuvos futbolininkai išvyksta į Rusijos, Vakarų Europos klubus. Tai susilpnina šalies čempionatą. Kai nėra stiprių nacionalinių pirmenybių, Europoje ką nors pasiekti labai sunku.

- Lietuviai pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybas žais vienoje grupėje su Ispanijos, Belgijos, Serbijos ir Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, San Marino rinktinėmis. Komandai iškelta užduotis siekti antrosios vietos. Ar tai realu?

- Galimybių visada yra. Viskas priklausys nuo to, kaip treneriams ir žaidėjams pavyks jas realizuoti. Dabar darbe su rinktine yra kai kurių problemų, nes daug kas priklauso nuo klubų politikos. Ji dažnai apsunkina darbą su rinktine. Iš klubų į rinktinę žaidėjai atvyksta likus trims dienoms iki draugiškų varžybų ir penkioms dienoms prieš oficialias rungtynes. Todėl kryptingo pasirengimo nėra. Labai daug kas priklauso nuo ekipų, kurioms atstovauja futbolininkai. Jei komandose gerai dirbama, žaidėjai į rinktinę atvyksta gerai pasirengę. Tada atsiranda galimybė spręsti rimtas užduotis.

Pasiekė aukštų rezultatų

- Papasakokite apie savo sportinę karjerą. Kokiose komandose žaidėte, ką treniravote?

- Aš 11 metų žaidžiau Kijevo “Dinamo” ekipoje, keturis kartus su ja tapau SSRS čempionu, 49 kartus atstovavau Sovietų Sąjungos rinktinei, žaidžiau Europos ir pasaulio čempionatuose.

Esu treniravęs SSRS jaunimo rinktinę, kuri tapo Europos vicečempione. 1988-aisiais mano vadovaujama SSRS olimpinė rinktinė Seule laimėjo aukso medalius, SSRS nacionalinė rinktinė rungtyniavo 1992 metų Europos pirmenybių finale.

Vėliau vienerius metus dirbau Kipre, trejus treniravau Pietų Korėjos rinktinę, kuri tapo Azijos čempione, o 1994 metais pateko į pasaulio čempionatą. 1996-aisiais olimpinė šios šalies rinktinė dalyvavo Atlantos olimpiadoje.

Sezoną esu treniravęs Donecko “Šachtar”, trejus metus - Sankt Peterburgo “Zenit”, truputį dirbau su Rusijos nacionaline rinktine, norėjau kviesti naujų žaidėjų, bet atsirado jėgų, manančių, kad galima žaisti su senu bagažu. Dabar matome, kad rinktinėje iki šiol neįvykdytos būtinos permainos. Praėjusiais metais dirbau Portugalijoje, Funšalio “Maritimo” komandoje, kuri iš 14-osios vietos pakilo į šeštąją.