Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Mokesčių vėzdui – sporto atkirtis
2008-12-19
Romas Poderys
Stipriausi šalies krepšinio klubai, protestuodami prieš sprendimą padidinti mokesčius, ėmėsi drastiškų veiksmų – atšaukia savaitgalį turėjusias vykti LKL čempionato rungtynes.
Padidės išlaidų našta
Vakar LKL ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijai išsakė savo nuomonę – kas lauktų šalies sporto klubų, įdiegus naująją mokesčių politiką.
Šiuo metu sportininkų ir trenerių pajamoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Jei Seimas pritars reformai, kitąmet sporto klubo išlaidos atletų kontraktams apmokėti šoktelės daugiau nei dvigubai, o trenerių sutartims – maždaug apie 40 proc.
Kaune į neeilinį posėdį susirinkę LKL nariai nusprendė kategoriška forma atkreipti nuo realybės atitrūkusių politikų ir valdininkų dėmesį į profesionalaus sporto problemas – atšaukti visas šį savaitgalį numatytas elitinės lygos čempionato rungtynės bei įteikti oficialų protestą Seimui bei Prezidentui.
"Valdžiai įgyvendinus savo planus dėl sporto drakoniško apmokestinimo, geriausi Lietuvos sportininkai pasirinks tas valstybes, kur palankesni mokesčiai. Sportas – ne komercinė ir pelno siekianti veikla, o sveikesnės visuomenės, valstybės autoriteto išraiška ir svarbi socialinė misija. Populiariausios šalies sporto šakos – krepšinio – stipriausi klubai ragina valdžią atsikvošėti ir beatodairiškai nesišvaistyti mokesčių vėzdu", – teigiama visų vienuolikos LKL klubų pareiškime.
"Jeigu sprendimai dėl naujų mokesčių bus priimti vienašališkai, mūsų šalyje profesionalusis sportas pradės nykti", – sakė dienraščiui LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.
Siūlo įkurti fondą
LKL klubai prašo palikti šiuo metu galiojantį gyventojų pajamų mokestį sportininkų pajamoms iki 2009 m. birželio 1 d. Priežastis – klubų biudžetai buvo suplanuoti nuo 2008 m. vasaros iki 2009 m. birželio.
Taip pat prašoma nedidinti mokesčių sporto veiklos sutartims daugiau nei 21 proc. iki 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje arba numatyti lėšas padidėjusiems mokesčiams kompensuoti, įkuriant specialų fondą profesionaliajam sportui.
"Imtis pertvarkyti klubo sąmatą, peržiūrėti kontraktus su žaidėjais įpusėjus sezonui – tai savo rankomis įžiebti chaosą. Turint galvoje solidų mūsų biudžetą, papildomi mokesčiai priverstų jį dar labiau didinti, tačiau šiuo metu tokiam žingsniui rezervų paprasčiausiai nėra", – pabrėžė LKL čempiono Kauno "Žalgirio" klubo generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.
"Dauguma klubų su žaidėjais yra pasirašę ilgalaikius, kelerių metų kontraktus. Staiga atsiranda papildomos dešimtys procentų neplanuotų mokesčių. Ką daryti? Iš kur paimti daugiau pinigų, jei Lietuvoje rėmėjai bėga iš sporto? – kalbėjo L.Varanavičius. – Todėl mūsų futbolo klubai pradėjo svarstyti: likti tarp profesionalų ar pereiti į mėgėjų gretas, nes mokėti didesnius atlyginimus pajėgtų vienetai. Komandose paprasčiausiai neliktų brangesnių, aukšto meistriškumo futbolininkų."
L.Varanavičius neatmetė galimybės, kad gali tekti atsisakyti neseniai nacionalinės rinktinės vyriausiuoju treneriu tapusio Jose Couceiro paslaugų.
"Kontraktas su portugalu mums pabrangtų 40 proc. Šiuo metu neįsivaizduoju, kaip federacija vykdytų savo įsipareigojimus, todėl gali būti, kad svarstytume kraštutinį variantą – nutraukti sutartį", – teigė LFF prezidentas.
Grėsmė futbolo lygoms
Nežinios migla apgaubė ir Lietuvos futbolo A lygą bei Baltijos lygą – jei profesionalūs klubai, pasirinkę taupymo režimą, atsisakys geriausių žaidėjų, elitinės varžybos praras prestižą ir susidomėjimą.
"Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijai išsakėme savo susirūpinimą ir pasiūlėme bendromis jėgomis ieškoti išeities. Mes nedelsdami pateiksime politikams duomenis apie A lygos klubų atlyginimus, kad būtų galima sugalvoti atitinkamą kompensavimo mechanizmą ir sukaupti fondą bent ateinančiam sezonui, o vėliau žiūrėsime, kaip gyventi. Jei mūsų balsas liks neišgirstas, tai skaudžiai atsilieps A lygos ir Baltijos lygos čempionatams", – dalijosi mintimis L.Varanavičius.
Pagal naują Baltijos lygos formatą, 2009-aisiais šiose varžybose lietuviams teko 6 vietos, nes šiemet čempione tapo mūsų šalies komanda – "Kaunas". Latvijai ir Estijai atstovaus po 5 ekipas.
"Projektas nepateisins lūkesčių, jei klubai susilpnės. Rėmėjai ir transliuotojai nori aukšto lygio, o ne mėgėjiško futbolo", – sakė LFF prezidentas.
A lygos pirmenybės turėtų startuoti 2009-ųjų kovą. Planuojama, kad nacionaliniame čempionate varžysis 8 vienuolikės.
"Lauksime pirmadienio, kai bus tvirtinamas šalies biudžetas. Pasitarti su klubų vadovais susirinksime sausio pradžioje. Nenorėčiau, kad išsipildytų niūriausios prognozės", – pridūrė L.Varanavičius.
