Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Lietuvės supurtė elito hierarchiją
2010-03-30
Mindaugas Augustis
Simona Krupeckaitė ir kompanija Kopenhagoje pasidarbavo iš peties – pasaulio dviračių treko čempionate Lietuvos vėliava kilo penkis kartus. Treneriui Antanui Jakimavičiui atrodo, kad rezervų Lietuvos rinktinė dar turi.
Laimėjo tikrą karą
JAV, Naujoji Zelandija, Olandija – šių turiningą dviračių treko istoriją turinčių valstybių delegacijos sekmadienį pasibaigusiose pasaulio pirmenybėse pasirodė kukliau nei Lietuvos rinktinė.
Po sėkmingiausio čempionato šalies istorijoje lietuviai į Vilnių sugrįžo su penkiais medaliais. Daugiau apdovanojimų Kopenhagoje iškovojo tik trys dviračių treko banginiai: Australija (10), Didžioji Britanija (9) ir Prancūzija (7).
Pirmenybės Lietuvai baigėsi saldžiu desertu: paskutinę varžybų dieną rinktinės lyderė Simona Krupeckaitė triumfavo keirino rungties varžybose ir į tėvynę parsivežė visų spalvų medalių komplektą.
Geriausia praėjusių metų šalies sportininkė prisipažino su aukso medaliu po pagalve ilgai negalėjusi užmigti.
"Jaučiuosi nuostabiai. Auksas buvo išsvajotas, nors ir negaliu pasakyti, kad netikėtas. Dėl to medalio vyko tikras sportininkių karas, kuris pareikalavo didžiulių pastangų. Noriu padėkoti savo vyrui Dmitrijui Leopoldui – nors buvau labai pavargusi, jis mane nuteikė kovai", – šypsojosi 27-erių dviratininkė.
Ligą įveikė, teisėjų – ne
Pagarbos už pademonstruotą valią nusipelnė ir 23-ejų Vilija Sereikaitė, kuri pakartojo savo pernykštį pasiekimą ir 3000 m individualiose persekiojimo lenktynėse užėmė trečią vietą.
Likus savaitei iki čempionato pradžios panevėžietę ėmė kamuoti rotavirusas. Sportininkė kiek atsigavo tik atvykusi į Kopenhagą.
"Net nesitikėjau, kad pavyks taip gerai startuoti. Norėjau bent pakartoti savo geriausią rezultatą, o pagerinau jį beveik 2 sek. (3 min. 31,905 sek. – red. past.)", – kalbėjo V.Sereikaitė. Sportininkei jėgų užteko ir iš penkių rungčių susidedančioms daugiakovės varžyboms, kuriose lietuvė buvo šešta.
Tiesa, ko nepadarė liga, atliko teisėjai. Moterų komandinėse persekiojimo lenktynėse startavęs Lietuvos trejetas (V.Sereikaitė, Aušrinė Trebaitė ir Svetlana Pauliukaitė), kuriam prognozuota vieta geriausiųjų šešetuke, buvo diskvalifikuotas dėl esą neleistinos V.Sereikaitės dviračio vairo konstrukcijos.
"Tais pačiais dviračiais važiavome ne vienoje rungtyje, ir viskas buvo gerai. Manau, kad teisėjai suklydo, nes prieš startą dviračiai buvo tikrinami, ir jokių priekaištų neišgirdome. Trečią kartą dalyvavau pasaulio čempionate – dar niekad prie mūsų nėra taip kabinėjęsi. Galbūt kažkuo neįtikome, o galbūt tiesiog medalių per daug iškovojome?" – stebėjosi V.Sereikaitė.
Sulaukė pripažinimo
Nepaisant puikių rezultatų, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Jakimavičius pabrėžė, kad lietuvių užimtos vietos galėjo būti dar aukštesnės. Vis dėlto dviračių treko specialistas džiaugėsi, kad pasirodymas Kopenhagoje padėjo Lietuvai įsitvirtinti tarp pasaulio elito.
– Penkių apdovanojimų kraitis viršijo jūsų lūkesčius? – dienraštis pasiteiravo A.Jakimavičiaus.
– Iškovojome vienu medaliu daugiau nei praėjusiais metais. Viskas atitiko planus, bet galėjo būti ir dar geriau. Jei S.Krupeckaitė būtų sėkmingiau startavusi 500 m atskiro starto lenktynėse, galėjome turėti ir dar vieną auksą. Džiaugiuosi, kad mūsų nuoširdus darbas buvo vainikuotas tokiais rezultatais. Galima drąsiai sakyti, kad įsiterpėme į dviračių treko elitą. Visi su mumis dabar skaitosi, po finišo sveikina. Ypač džiaugiuosi, kad pasikeitė Simonos važiavimo taktika. Anksčiau ji sutrikdavo per lenktynes, varžovės jos nebijodavo. O dabar Simona jaučiasi labai tvirtai ir įvaro baimės oponentėms.
– Ant nugalėtojų pakylos lipo ir G.Gaivenytė bei V.Sereikaitė. Moterų rinktinės rezervas seka S.Krupeckaitei įkandin?
– Visos mergaitės važiuoja išties neblogai. Tiesiog kartais pasitaiko nesėkmingų epizodų, kurių išvengus viskas būtų dar geriau. Bet mūsų komanda labai stipri – ne tiek dviratininkių skaičiumi, kiek jų kokybe.
– Trūksta tik vyrų indėlio.
– Vyrų trūksta. Šiame čempionate vieną (Gediminą Bagdoną – red. past.) turėjome, ir tai jau yra šis tas. Jeigu mūsų vyrai pradės labiau vertinti treką, atrodo, kad bus ir rezultatai. Turime tokių pavyzdžių: Ramūnas Navardauskas pusantrų metų treniravosi su mumis, o paskui nuvažiavo į Prancūziją, gerai pasirodė plento lenktynėse, ir greičiausiai pasirašys kontraktą su prancūzų profesionalia komanda. Taigi dirbdami treke dar nesame sugadinę nė vieno plento dviratininko.
– Ar realu tikėtis, kad pavyks prikalbėti į komandą sugrįžti Tomą Vaitkų?
– Tarėmės su juo, kad jis startuos šiose pirmenybėse, bet vėliau nesutapo planai. Tačiau pokalbiai vyksta. Jei prisikviestume T.Vaitkų, G.Bagdoną, R.Navardauską ir Ignatą Konovalovą, turėtume gan stiprią komandą. Bet tai padaryti labai sunku, nes jie visi lenktyniauja plento rungtyje.
– Galbūt po tokio pasirodymo planetos čempionate pakviesite valdžios atstovus apsilankyti jūsų bazėje Panevėžyje, kad jie savo akimis įsitikintų, kokiomis sąlygomis dirbate?
– Tai yra pagrindinė mūsų bėda. Dar tik trūksta kokios nors epidemijos, kad tą bazę uždarytų. Metai bėga, o niekas nesikeičia. Gėda ten užeiti.
Lietuvos rinktinės medaliai pasaulio čempionate
Auksas – S.Krupeckaitė (keirinas)
Sidabras – S.Krupeckaitė (500 m atskiro starto lenktynės)
Bronza – V.Sereikaitė (3000 m persekiojimo lenktynės)
Bronza – S.Krupeckaitė ir G.Gaivenytė (komandinis sprintas)
Bronza – S.Krupeckaitė (sprintas)
