Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Didžiosios lenktynės – kova su varžovais ir savimi
2009-07-04
Gediminas Reklaitis
Nesibaigiantys dopingo skandalai neišblukino "Tour de France" lenktynių auros. Visi pasaulio dviratininkai norėtų bent kartą pajusti kelionės Prancūzijos keliais dvasią, bet pavyksta tik nedaugeliui. Šiandien Monake 180 laimingųjų vėl pradeda trijų savaičių 3500 km kelionę į Paryžiaus Eliziejaus laukus.
Lietuva – lenktynių užribyje
Norint suskaičiuoti Lietuvos dviratininkus, mynusius pedalus legendinėse "Tour de France" lenktynėse, užtektų dviejų rankų pirštų (ir dar liktų). Pernai dviračių sporto olimpinėse žaidynėse nebuvo nė vieno lietuvio. Šiemet – taip pat.
"Apie kokius "Tour de France" galima kalbėti, kai jauni Lietuvos dviratininkai net neturi lėšų nuvykti į tarptautines varžybas. Mano laikais, apie 1990-uosius, turėjome 12-13 profesionaliems klubams atstovavusių dviratininkų.
Dabar liko tik Tomas Vaitkus ir Ignatas Konovalovas, bet ir jie "užsikabino" daugiausia dėl to, kad jų šeimose dviračių sportu pramuštos galvos. Deja, bet dviračių sportui Lietuva yra miręs kraštas", – liūdnai atsiduso Artūras Kasputis.
1988 m. Seulo olimpinis treko čempionas ilgus metus dirba Prancūzijos "Pro Team" komandos "AG2R La Mondiale" sporto direktoriumi, tačiau šiuo metu nemato lietuvių, kuriuos galėtų pakviesti į šią komandą.
A.Kaspučio paminėti Lietuvos dviračių sporto "išsišokėliai" T.Vaitkus ir I.Konovalovas šiemet taip pat liko už prestižinių lenktynių borto. Tik dėl skirtingų priežasčių. I.Konovalovas dar nėra atsigavęs po kito didžiojo turo "Giro d'Italia", kuriame laimėjo paskutinį etapą, o T.Vaitkaus viltis sudaužė "Astana" komandos direktorius Johanas Bruyneelis.
"Tour de France" besirengusį klaipėdietį paskutinę akimirką pakeitė kazachas Dmitrijus Muravjovas. "Aišku, jeigu būčiau geresnės sportinės formos, kuris nors iš kazachų būtų išstūmęs ne mane, o kitą legionierių", – dalį kaltės ir sau prisiėmė T.Vaitkus.
T.Vaitkus (27 metai) ir I.Konovalovas (23) yra jauni dviratininkai, todėl savo šansų legendinėse lenktynėse dar turėtų sulaukti. Tačiau už jų nugarų plyti visiška tuštuma.
"Ačiū, kad rašote apie mūsų varganą sportą", – visą padėtį iliustravo prieš pusantros savaitės Lietuvos čempionate ištarti I.Konovalovo žodžiai.
Triumfas – saldesnis už nuoskaudas
Vienas (T.Vaitkus) laukia antrojo šanso, antras (A.Kasputis) didžiąsias lenktynes prisimena su lengva nostalgija balse, o trečiajam (Raimondui Rumšui) "Tour de France" tapo ir triumfu, ir tragedija.
Prieš šių metų "Tour de France" startą dienraščio kalbintų lietuvių likimai ir prisiminimai apie didžiąsias lenktynes – labai skirtingi.
Skaudžiausi, be abejo, R.Rumšo išgyvenimai. Įnoringos lenktynės šilutiškį iškėlė į nematytas aukštumas, bet po to tėškė į patį dugną.
Kai lietuvis 2002 m. liepos pabaigoje dar šypsojosi ant "Tour de France" nugalėtojų pakylos, jo žmonos Editos automobilį Prancūzijos-Italijos pasienyje jau krėtė pareigūnai. Buvo rasta neaiškios kilmės medikamentų, E.Rumšienė atsidūrė Bonvilio kalėjime, o praėjus trejiems metams (!) po tų įvykių kameros gultų tvirtumą teko išbandyti ir pačiam dviratininkui...
Trečiosios "Tour de France" vietos iš R.Rumšo niekas nepajėgė atimti (visi dopingo testai buvo neigiami – red. past.), tačiau nuoskaudą vienas geriausių visų laikų Lietuvos dviratininkų jaučia iki šiol.
"Žaizdos užgyja, o randai lieka, – kiek atsikvėpęs ištarė R.Rumšas. – Bet man vis tiek triumfas labiau glosto širdį. Pavardė yra įrašyta į istoriją, prisiminimai labai gražūs, todėl juos ir saugau atmintyje. Ar seksiu šių metų "Tour de France"? Kai pats nedalyvauji, ne taip įdomu. Bet jei bus laiko, pažiūrėsiu vieną kitą etapą."
Italijos Lunatos miestelyje su žmona Edita, sūnumus Raimondu ir Linu bei dukra Rasa gyvenantis buvęs dviratininkas paapgailestauja dėl vienintelio dalyko – jei ne silpna "Lampre-Daikin" komanda, prieš septynerius metus jis galėjo aplenti Josebą Belokį ir tapti čempionu tarp "mirtingųjų". Geležinis Lance'as Armstrongas jau tada buvo visa galva aukštesnis už savo oponentus.
"Tada mums sutrukdė komandinės atskiro starto lenktynės. ONCE komandai su J.Belokiu pralaimėjome virš dviejų minučių. Apskritai komandos darbas "Tour de France" reiškia labai daug. Patikėkite, tikrai nelengva siekti aukščiausių tikslų be rimtos paramos iš kolegų", – nesikeičiančias dviračių pasaulio tendencijas apibūdino R.Rumšas, kuris 2002 m. stebino visus savo solo reidais į sudėtingiausias Alpių viršūnes.
Šansas aplenkti M.Indurainą
R.Rumšas 2002-aisiais kalnų etapuose kaip lygus kovėsi su antžmogiu L.Armstrongu, o 1994 m. visiems favoritams nosių vos nenušluostė plento pasaulyje dar mažai girdėtas A.Kasputis.
Viename kalnų etape lietuvis buvo pabėgęs nuo pagrindinės grupės, bet paskutinėje įkalnėje, likus kilometrui iki viršūnės, jį "pagavo" superžvaigždžių ašnuonetas – penkiskart "Tour de France" čempionas Miguelis Indurainas, neprilygstamas kalnų karalius Richardas Virenque'as, italų "piratas" Marco Pantani ir kiti. Tąsyk A.Kaspučiui teko tenkintis 9 vieta.
"O 2000 m. paskutiniame etape Eliziejaus laukuose likau penktas. Ar neapmaudu, kad pritrūko tiek nedaug? Visiškai ne. Juk geriau būti 5-ajam, nei 50-ajam", – prisiminė penkis kartus prestižinėse lenktynėse dalyvavęs A.Kasputis.
T.Vaitkui rimtų pergalių iškovoti dar nepavyko. 2007 m., debiutuodamas didžiosiose lenktynėse, klaipėdietis per vieną pirmųjų etapų susilaužė nykštį ir turėjo pasitraukti iš kovos.
Ultramaratonas su dviračiu
Visi trys kalbinti dviratininkai vieningai kartojo, kad "Tour de France" – pačios sunkiausios lenktynės pasaulyje.
"Dabartiniams sportininkams lengviau, jie turi dvi poilsio dienas. Mes važiuodavom be jokio poilsio. Ir ką, nieko neatsitiko. Gyvas esu, vaikštau", – nusijuokė 42-ejų A.Kasputis, "Tour de France" pavadinęs dviračių sporto ultratriatlonu.
"Jei sportinė forma nėra pasiekusi piko, į Prancūziją nėra ko važiuoti. Tai ne vienadienės lenktynės, kur gali sau pasakyti: "Šiandien iškentėsiu, o rytoj miegosiu iki vakaro". "Tour de France" važiuoji tris savaites, bet nuo krūvių susidaro įspūdis, kad gerokai ilgiau. Pirmiausia – tai tikros grumtynės su savimi", – pripažino R.Rumšas.
T.Vaitkus pridūrė, kad dviratininkus tiesiog įtraukia monotonija. Kiekvieną vakarą 10-12 val. visi eina miegoti, kitą rytą 9 val. pusryčiauja, o vidurdienį stoja prie starto linijos. "Prisitaikai prie to gyvenimo ritmo ir važiuoji iki paskutinio finišo", – reziumavo daugkartinis Lietuvos čempionas.
Nors "Giro" ir "Vuelta" etapų sudėtingumo dažnai pranoksta "Tour de France", didžiosios lenktynės gerokai labiau išsunkia sportininkus ir dėl visuotinio ažiotažo.
"Tos lenktynės pareikalauja daug nervų, nes įtampa visąlaik didžiulė, nuolat jauti stresą, – pabrėžė T.Vaitkus. – Paskutinę savaitę dėl pervargimo sutrinka miegas. Kai kurie sportininkai jau pirmą savaitę negali užmigti be migdomųjų. Įdomiausia, kad net tie, kurie nepretenduoja į jokias pozicijas, pastaraisiais metais kovoja iki galo.
Dviračių sporte yra padidėjusi konkurencija. Profesionalai, stengdamiesi kuo geriau užsirekomenduoti, trasoje rizikuoja, lenda, krenta. O kovojančių dėl aukštų vietų komandų nariai būna susikoncentravę iki tol, kol neatvažiuoja į Eliziejaus laukus."
Ažiotažo įkaitai
R.Rumšui labiausiai įsiminė tai, kaip sunku "sutilpti" į 24 valandas. "Važiuoji 6-7 kilometrus, po to reikia kalbėtis su žurnalistais, kurių aplink zuja daugybė. Reikia pasisveikinti ir pabendrauti su aistruoliais. Reikia nepamiršti ir artimųjų, paskambinti, papasakoti, kaip sekėsi. Žodžiu, reikalų daugiau, nei laiko", – pasakojo "Tour de France" prizininkas.
Ilgus metus Prancūzijoje sportavęs, o dabar šioje šalyje dirbantis A.Kasputis su šypsena stebi prancūzų kančias, laukiant saviškio triumfo eliziejaus laukuose. Pastarąjį kartą prancūzas "Tour de France" laimėjo 1985 m., kai visus aplenkė legendinis Bernardas Hinault.
"Jie rašo, skaičiuoja, kalba, dėlioja, kaip prancūzui laimėti lenktynes. Bet man atrodo, kad jiems dar teks palaukti, nes Prancūzija neturi labai stiprių dviratininkų, – pripažino A.Kasputis. – Nors jie dideli patriotai, palaiko ir kitus. Kadangi lenktynės sutampa su atostogomis, nemažai žmonių keliauja kartu su karavanu – kartu ir atostogauja, ir mėgaujasi reginiu."
Nors kartais dėmesys varo iš proto, žiūrovai neretai ir padeda dviratininkams. "Pirmiesiems, kurie važiuoja į kalną, galbūt smalsuoliai kažkiek trukdo, tačiau tiems dviratininkams, kurie važiuoja grupėje, – ner padeda, – šypsojosi T.Vaitkus. – Pastumia, kai važiuodami į statų kalną prarandame greitį. Net patys paprašome, kad pastumtų."
Padėjėjų – daugiau nei dviratininkų
Kiekviena komanda į "Tour de France" lenktynes gali vežtis po 9 dviratininkus, bet aptarnaujančio personalo yra gerokai daugiau. Pavyzdžiui, A.Kaspučio "AG2R La Mondiale" komanda į didžiąsias lenktynes išsiuntė 14-os žmonių pagalbinio personalo brigadą, kurią sudaro mechanikai, masažuotojai-kineziterapeutai, virėjas, gydytojas, atstovas spaudai ir t.t.
"Būna, kad kartais komandą vienai dienai aplanko rėmėjai. Jie tikrai nustemba pamatę visą virtuvę iš vidaus. Jei personalas nedirbtų sklandžiai, dviratininkams lenktyniauti būtų labai sunku. Tas darbas nėra matomas žiūrovams, bet jis nepaprastai svarbus. Pavyzdžiui, be masažuotojų įveikti tą pragarą būtų neįmanoma", – pasakojo A.Kasputis.
"Tour de France" lenktynės yra kaip diena ir naktis, jei palyginčiau su Klaipėdoje vykstančiomis tarptautinėmis jaunių varžybomis "Auksinės kopos", kurios irgi padaro įspūdį jas stebintiems žmonėms", – šyptelėjo T.Vaitkus.
Klaipėdietis išsakė nemažai pastabų maisto pasiūlai per didžiąsias lenktynes. "Nors kalbama, kad Prancūzijoje skaniai gaminamas maistas, tačiau kai kuriuose viešbučiuose nemoka net makaronų išvirti – košę padaro. Gali ir apsinuodyti. Kai esi geros sportinės formos – tai ne smulkmena. Nesistebiu, kai išgirstu, kad vienas ar kitas sportininkas apsinuodijo maistu. Jautriam organizmui tiek tereikia", – pažymėjo T.Vaitkus.
Todėl kiekviena komanda į "Tour de France" veža savo virėjus, kurie maistą ruošia viešbučiuose arba kemperių mobiliose virtuvėse.
Dviratininkai nesuka galvos ir dėl aprangos po lenktynių. "Po kiekvieno etapo dviratininkai sumeta rūbus – nuo kojinių iki kepuraičių – į asmeninius maišus, kurie būna išdalijami autobuse arba viešbutyje, – apie naktinio darbo peripetijas pasakojo T.Vaitkus. – Per naktį aptarnaujantis personalas juos išskalbia ir išdžiovina kartu su komanda keliaujančioje skalbykloje su džiovykla. Ryte gauname išlygintą, kvepiančią aprangą. Kartais nesismulkiname – kojines po lietingo etapo tiesiog išmetame, nes jų neįmanoma išskalbti."
Tiems, kurie susirūpinę savo išvaizda, pagelbėja patys "Tour de France" organizatoriai – su lenktynių karavanu keliauja nedidelė kirpykla. "Bet nemačiau, kad kolegos ten prašytų skusti barzdas. Tam pasiliekame laiko viešbutyje", – į klausimą atsakė A.Kasputis. O klausimas buvo: "Kodėl lenktynėse neįmanoma pamatyti barzdoto dviratininko?"
Nuo karo – prie draugystės
Dviračių bendruomenė – draugiška ir solidari, bet kare (lenktynėse) pasitaiko visko. "Pasitaiko išsišokėlių. Tai pasakyčiau apie prancūzus. Jie, matydami, kad dviratininkas iš Lietuvos, Rusijos ar kitos buvusios postsovietinės valstybės, nori įgnybti, jog mes dar gyvename akmens amžiuje. Bet po kurio laiko prancūzai "nuleidžia garą", pradeda normaliai šnekėtis", – pasakojo T.Vaitkus.
Trasoje taip pat būna incidentų – dviratininkai apsistumdo, pažeria vieni kitiems "komplimentų". Net komandose kartais pasitaiko nesantaikų, kai, pavyzdžiui, lyderis laiku negauna pripildytos gertuvės.
"Tai yra tikras karas, o ten negalioja jokios taisyklės. Tačiau jokios nesantaikos nepersikelia "už aikštės ribų", – užtikrino A.Kasputis.
Ir jis, ir R.Rumšas, ir T.Vaitkus "Tour de France" stebės prie televizorių ekranų. Visus juos aplankys skirtingi jausmai ir emocijos, bet suvienys bendra: "Ir aš ten buvau..."
Tačiau tai nebūtinai reikš beribę nostalgiją. "Kai pats važiuoji, dažniausiai būni apsuptas varžovų ir nematai nieko kito, tik spalvingus marškinėlius. Televizijos transliacijas, kai matai ir vaizdus iš sraigtasparnio, stebėti įdomiau", – visus tuos, kurie patys niekada nemins pedalų ar negalės nuvažiuoti į Prancūziją, nuramino A.Kasputis.
Dopingo medžioklės rekordas
"2009 metų "Tour de France" lenktynės bus griežčiausiai tikrinamas sporto renginys per visą istoriją", – pareiškė Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) vadovas Patas McQuaidas.
Vien per lenktynes bus atlikta 50 dopingo testų, tačiau UCI, "Tour de France" organizatoriai ir Prancūzijos antidopingo agentūra (AFLD) neketina tuo apsiriboti.
Kelias savaites prieš lenktynių startą buvo paimti mėginiai iš 50 dviratininkų – komandų lyderių, lenktynių favoritų ir grupelės sportininkų, kurių biologiniai pasai kelia įtarimą. Vienas iš tokių – olandas Thomasas Dekkeris ("Sillence-Lotto") – dar prieš lenktynes buvo pagautas vartojęs eritropoetiną (EPO).
Biologinis pasas – UCI įdiegta naujovė. Nuo praėjusių metų kiekvienas profesionalas turi tokį pasą, kuriame registruojami visų atliktų kraujo ir šlapimo tyrimų duomenys. Dopingo kontrolieriai gali palyginti įvairius parametrus ir identifikuoti įtartinus sportininkus.
"Galbūt mums nepavyks nustatyti konkretaus preparato, tačiau mes aiškiai matysime, kad buvo vartojamas dopingas. O konkretų preparatą galėtume nustatyti ir vėliau, iš užšaldytų mėginių", – tvirtino P.McQuaidas.
AFLD vadovas Pierre'as Bordry tvirtino, kad agentūra jau gali nustatyti ir kraujo perpylimo atvejus. Naujausia mada tarp sportininkų – "nuleisti" savo kraujo aukštikalnėse (kai jis būna prisodrintas deguonies), jį laikyti, o prieš lenktynes ar jų metu "susileisti" iš naujo. Tokius perpylimus labai sunku nustatyti, tačiau austras Bernardas Kohlis padėjo dopingo kontrolieriams.
B.Kohlis pernai lipo ant "Tour de France" podiumo, bet vėliau buvo sugautas vartojęs naujosios kartos eritropoetiną CERA. Karjerą baigęs dviratininkas po to sutiko bendradarbiauti su sukčių gaudytojais.
Pernai dviratininkams buvo netikėta, kad dopingo kontrolieriai gali mėginiuose rasti CERA pėdsakų. P.Bordry neslėpė, kad jo komanda žino apie naujus dopingo preparatus. "Dviratininkai mano, kad mes nežinome, kaip surasti tą medžiagą. Bet mes tai žinome", – potencialius sukčiautojus pagąsdino AFLD vadovas.
Didžiosios lenktynės: skaičiai ir faktai
Daugiausia pergalių: L.Armstrongas (7)
Vyriausias laimėtojas: F.Lambot (36 metai, 1922 m.)
Jauniausias laimėtojas: H.Cornet (20 metų, 1904 m.)
Daugiausia kartų baigė lenktynes: J.Zoetemelkas (16)
Daugiausia pergalių etapuose: E.Merckxas (34)
Daugiausia dienų su geltonais marškinėliais: E.Merckxas (96)
Daugiausia "kalnų karaliaus" titulų: R.Virenque'as (7)
Daugiausia geriausio sprinterio titulų: E.Zabelis (6)
Daugiausia jaunojo įskaitos titulų: J.Ulrichas (3)
"Tour de France" favoritai
Alberto Contadoras (Ispanija, "Astana"). Daugelis 26-erių ispaną vadina geriausiu daugiadienių lenktynių specialistu pasaulyje. A.Contadoras yra vienas iš vos penkių dviratininkų, laimėjusių visus tris didžiuosius turus – "Tour de France" (2007), "Giro d'Italia" (2008) ir "Vuelta Espana" (2008). Neabejotinai geriausias "alpinistas", bet pastaraisiais metais gerokai pagerino rezultatus atskiro starto lenktynėse. Tai patvirtino Ispanijos čempionato aukso medalis šioje disciplinoje. A.Contadoras turės pačią stipriausią pagalbininkų grupę lenktynėse, bet tai gali tapti ir trūkumu, jei Lance'as Armstrongas nesugebės susitaikyti su "leitenanto" vaidmeniu.
Lance'as Armstrongas (JAV, "Astana"). Geležinė valia ir patirtis – svarbiausi legendinio amerikiečio koziriai. Tačiau kiti faktoriai yra prieš septyniskart "Tour de France" čempioną. Vyriausiam "Tour de France" laimėtojui Firminas Lambot buvo 36-eri, kai jis triumfavo 1922-aisiais. L.Armstrongui yra metais vyresnis, be to, po trejų su puse metų poilsio jis neatrodo toks nesustabdomas, kaip anksčiau. Amerikietis per varžybas šiemet griuvo jau tris kartus (retas atvejis prieš "pensiją"), o kovo mėnesį susilaužė raktikaulį. Vis dėlto 12-a vieta "Giro d'Italia" parodė, kad dviračių sporto legenda dar turi sauso parako. Kartu L.Armstrongas pabrėžė, kad labiau už pergalę norėtų atkreipti žmonių dėmesį į kovos su vėžiu problemas.
Cadelis Evansas (Australija, "Silence-Lotto"). Amžinai antras. Tokia lemtis pastaraisiais metais persekioja vieną universaliausių planetos dviratininkų. 2007 m. "Tour de France" lenktynėse jis liko už A.Contadoro, o pernai – už Carloso Sastres nugaros. C.Evansui daugelis priekaištauja dėl pernelyg gynybinės taktikos, tačiau australui ryžto trūksta ne iš gero gyvenimo. Kalnų etapuose, kai kiti favoritai išnaudoja savo leitenantus, C.Evansas jaučiasi labai vienišas. Tačiau jis ne kartą įrodė, kad ir asmeninėmis pastangomis gali nuvažiuoti iki "Tour de France" podiumo.
Andy's Schleckas (Liuksemburgas, "Saxo Bank"). Puikus "alpinistas", kuris savo atakomis gali priversti prakaituoti net A.Contadorą. Tačiau šiemet "Tour de France" bus trys atskiro starto (vienas – komandų) etapai, kurie – lyg peilis po kaklu 24-erių liuksemburgiečiui. Jei tikisi kopti aukštai, A.Schleckui reikės besąlygiškos "Saxo Bank" komandos, pirmiausia – vyresniojo brolio Francko Schlecko, paramos.
Carlosas Sastre (Ispanija, "Cervelo Test Team"). Nors pernai visiems nušluostė nosis Eliziejaus laukuose, patyręs ispanas vėl nėra laikomas svarbiausiu lenktynių favoritu. Pirmiausia dėl to, kad brolių Schleckų kompaniją "Saxo Bank" iškeitė į gerokai silpnesnius komandos draugus "Cervelo". Tačiau Ignato Konovalovo komandos draugas "Giro d'Italia" lenktynėse neigė visas prognozes, laimėjo du kalnų etapus, o bendroje įskaitoje finišavo 4-as. Kitas klausimas, ar 34-erių C.Sastrei užteks jėgų atlaikyti du iš eilės sekinančius maratonus.
Denisas Menšovas (Rusija, "Rabobank"). Šių metų "Giro d'Italia" čempionas – labai stiprus ir kalnuose, ir atskiro starto lenktynėse. Dėl to daugelis jį lygina su penkiskart "Tour de France" karaliumi ispanu Migueliu Indurainu. Rusui kalnuose turėtų nemažai padėti kylanti olandų žvaigždė Robertas Gessinkas, bet vien to neužteks. D.Menšovui praverstų ir šiek tiek sėkmės, nes jam jau ne kartą svarbiose lenktynėse sutrukdo mistiniai griuvimai. Paskutinį kartą vienas dviratininkas paeiliui "Giro d'Italia" ir "Tour de France" laimėjo 1998 m. Tai buvo legendinis "piratas" – amžinątilsį Marco Pantani.
