Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Čempionę pažadina ne rankų skausmas
2009-06-27
Romas Poderys
Margaritą Čiuplytę varžovės neatsitiktinai praminė plaktuku – pasaulio kiokušin karatė čempionate lietuvė stipriais rankų smūgiais privertė kapituliuoti visas konkurentes.
Pravardę sugalvojo varžovės
Po Sankt Peterburge (Rusija) įvykusių planetos pirmenybių M.Čiuplytės kietus kumščius ilgai prisimins rusė Olga Nosulia, japonė Emi Shoguchi, graikė Carolleen Brix ir rumunė Viviana Alexandra Chirila.
Nė viena iš jų svorio kategorijos per 65 kg varžybose neatsilaikė prieš pirmą kartą pasaulio čempione tapusią 24-erių metų Kauno klubo "Rifas" narę, trenerio Ričardo Poškos auklėtinę.
"Iš tiesų mane kai kurios priešininkės vadino plaktuku, nors ant tatamio kovoju ne vien rankomis", – sakė dienraščiui M.Čiuplytė.
Ji mano, kad tvirtas rankas ir atkaklų charakterį tikriausiai paveldėjo iš tėvų.
"Jie – darbo žmonės. Be to, girdėjau, kad tarp tėčio giminių jaunystėje buvo stiprių vyrų, mėgdavusių pasipešti šokiuose. Kita vertus, labai sutvirtėjau daug plaukiodama, treniruotėse kilnodama sunkumus", – pasakojo kovotoja.
M.Čiuplytė tvirtino, kad po varžybų jai rankų neskauda.
"Užsigrūdinau, pripratau. Anksčiau, kai kovodama stigdavau tikslumo, būdavo ir traumų. Nemaloniausia, jei pataikai varžovui į alkūnę. Tačiau per pastaruosius kelis metus išvengiau didesnių sužeidimų. Naktimis pabundu ne nuo rankų skausmo, bet nuo emocinės įtampos: kartais susapnuoju, kad grumiuosi su varžove, atakuoju ją kojomis, todėl net per miegus pradedu spardytis", – juokavo sportininkė.
Svajonė – kovoti Japonijoje
Šiemet pavasarį Ukrainos sostinėje Kijeve M.Čiuplytė antrą kartą iškovojo Europos čempionato aukso medalį. Pirmą kartą pajėgiausia kontinente lietuvė tapo 2006-aisiais.
Atletė nori išmėginti jėgas tik Japonijoje kas keturis metus rengiamame pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionate, kuris vadinamas karatė olimpiada.
"Tos varžybos – kiekvieno karatisto svajonė, jo įvertinimas. Į šį čempionatą nenuvyksi vos panorėjęs. Reikia įrodyti, kad esi nusipelnęs kvietimo grumtis su geriausiais iš geriausiųjų – ne vienerius metus turi būti tarp lyderių pasaulyje", – kalbėjo M.Čiuplytė.
Jos netrikdo, kad Japonijoje tektų kautis su greitesnėmis, vikresnėmis lengvesnių svorio kategorijų varžovėmis ar gerokai sunkesnėmis galiūnėmis.
"Todėl ir įdomu patikrinti save tokiame turnyre. Privalai būti universalus, nes ne vien raumenų apimtys ar miklumas garantuoja sėkmę", – pridūrė Lietuvos kiokušin karatė rinktinės žvaigždė.
M.Čiuplytė pabrėžė, kad pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatas nebūtų paskutinė jos sportinė viršūnė.
"Jei laimėčiau ar pralaimėčiau, manau, taško dar nepadėčiau, nes karatė man – ne vien sportas, bet ir gyvenimo prieskonis", – sakė Marijampolėje karatistės karjerą pradėjusi šviesiaplaukė.
Tęsia įspūdingą tradiciją
Policijos mokymo centro Bendrųjų profesinių įgūdžių ir sporto skyriaus specialistė M.Čiuplytė įsitikinusi, kad karatė filosofijos principai neatsiejami nuo kasdienio gyvenimo.
"Iš pirmo žvilgsnio ši sporto šaka – jėgos naudojimas prieš kitą asmenį, tačiau tikroji esmė – savigyna, savęs ugdymas. Didžiausia pergalė – nugalėti savo silpnybes, per kūno kančias surasti savąjį AŠ. Nežinau, ar tai turi kažkokias ribas", – svarstė tituluotoji kovotoja.
Pasaulio čempionės titulu M.Čiuplytė svariai papildė įspūdingą Lietuvos kiokušin karatė meistrų trofėjų kolekciją.
Planetos pirmenybėse yra triumfavusi kita Margaritos trenerio R.Poškos auklėtinė Roma Mikšytė, vilnietis Paulius Klapatauskas. Lietuviai yra iškovoję keliolika Europos čempionatų aukso medalių. Dešimtimis skaičiuojami kitos prabos apdovanojimai.
"Viskas pasiekta darbu, kantrybe ir vienybe. Turime daug gerų specialistų. Dalyvaudama varžybose kiekvieną kartą jaučiu mūsų tradicijų dvasią – sutelkiančią, saugančią, palaikančią. Tai suteikia papildomų jėgų", – sakė pasaulio čempionė.
