Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ž.Savickas rengiasi vestuvėms
2009-04-25
Darius Sėlenis
Greitai! Stipriausio pasaulio žmogaus Žydrūno Savicko sužadėtinė Jurgita Vorobjovaitė, paklausta apie vestuves, šypsosi ir kartoja tą patį žodį. Vėliau prasitaria: tai įvyks vasarą.
Po aštuonerių metų
Pastaruoju metu Jurgitos ir Žydrūno draugai bei pažįstami dažniausiai klausinėja būtent apie jų vestuves. Aštuonerius metus draugaujanti pora tuoktis žada jau seniai.
"Greitai", – dar 2005-aisiais žadėjo 33 metų Žydrūnas. Tačiau intensyvus jo varžybų grafikas šiuos planus vis koregavo. Be to, tuomet sakydavo Ž.Savickas, vestuvių vieta bus Havajai.
"Havajai jam labai patinka", – vestuvių vietos 31 metų Jurgita nesureikšmina. Kaip ir vestuvinės suknelės. Ji apie proginį apdarą išvis nekalba. Ir paneigia, kad vestuvės pastaruoju metu buvo atidėlijamos dėl to, kad ji nešioja dantų kabes. "Mėgstu šypsotis ir turiu gražią šypseną", – juokiasi J.Vorobjovaitė.
Ji prisipažįsta, kad norėtų tuoktis bažnyčioje. Ant J.Vorobjovaitės rankos blizga sužadėtuvių žiedas. Lietuvos galiūnų federacijos direktorė nedaugžodžiauja ir provokuojama, kad gal po aštuonerių kartu nugyventų metų tuoktis apskritai neverta, purto galvą: "Reikia!"
Žydrūnas vedybų nebijo, jis siekia įsipareigoti mylimai moteriai. Ar nebaisu, kad užsimovus vestuvinius žiedus graži Ž.Savicko ir J.Vorobjovaitės pasaka baigsis?
"Kai tuokiasi labai jauni žmonės, visko būna. Mes – jau subrendę, vienas kitą pažįstame", – Jurgita nejaučia jokio nerimo.
Galiūną vadina tėtuliu
Bloga mergaitė ir geras berniukas? Arba geroms mergaitėms dangus, o blogoms – viskas? Jurgita juokiasi, bet ji atvira: praeityje buvo nutrūktgalvė nuotykių ieškotoja, mačiusi ir šilto, ir šalto.
"Fainuolis", – šiltai apibūdina Žydrūną. Tikina, kad gerus žmones jaučia energetiškai – išvydusi akis, pabendravusi. Jie abu brangina mažybinius žodžius, skirtus vienas kitam. Bet viešai neištaria nė vieno.
"Žydrūnas padėjo subręsti mano gerosioms savybėms. Viliuosi, kad aš jam taip pat kažko suteikiu", – sako Jurgita.
Pauzės, įtikinama kalbos maniera, išduodanti patirtį. J.Vorobjovaitė tarsi neleidžia suabejoti, kad praeityje ji išgyveno visko. Bet tai liko kažkur toli. Mylimieji apie tai jau seniai nekalba.
Keturiolikmetis jos sūnus – iš praeities. Jie gyvena kartu. Moteriška J.Vorobjovaitės baimė, kaip vyras priims svetimą vaiką, netrukus išsisklaidė. Stipriausias pasaulio žmogus pasielgė vyriškai: kai myli moterį, priimi ją su visa praeitimi ir tuo, kas jai brangu.
"Tėtulis", – taip Ž.Savicką vadina paauglys Jurgitos sūnus, o sužadėtiniai svajoja dar apie kelis vaikus.
Laiko už grandinės?
J.Vorobjovaitė neužmiršo tos liepos 21-osios Biržuose, kai ji įžūliai paprašė galiūno bučinio. Dar drąsiau pasielgė išvažiuodama su juo į vakarinį pokylį. Iki tol Ž.Savicko ji nepažinojo.
"Jis – labai geras žmogus", – Jurgita net neleidžia suabejoti jos įsitikinimu. O save vadina raganų ragana. Ir jai patinka galiūną laikyti už nematomos grandinės? Galbūt, kvatojasi.
170 kg sveriantis Ž.Savickas trigubai lengvesnę J.Vorobjovaitę lengvai pakelia ant rankų. "Vyras turi būti tvirtas, – nukerta Jurgita, – Bet visų pirma – morališkai. Nors ir fiziškai jis neturėtų būti suglebęs, kaip dabar daugelis jaunuolių. Nesu feministė. Moteris turi savo, vyras – savo privalumų. Moteris irgi turi būti morališkai stipri, tačiau jokiu būdu ne vyriška, o vyras – ne moteriškas."
Sunkiu metu nepaliko
O kai Ž.Savickas pasens, nesportuos, bus storas ir negražus? Sportininkų, ypač galiūnų ir kultūristų, senatvė sunki. Ar Žydrūnas jai bus reikalingas?
J.Vorobjovaitė nesutrinka. Primena, kaip Farerų salose patirta rimta Žydrūno trauma juos dar labiau suartino: ji slaugė ir nepaliko mylimo žmogaus.
"Neišlaikiau akmens, trūko abi kelio girnelės. Tada atrodė, kad niekada nesportuosiu, kelis mėnesius net negalėjau vaikščioti", – prasitarė Ž.Savickas.
Jis jai gražus. Ir su pilvuku. J.Vorobjovaitė žino, kad panorėjęs Žydrūnas lengvai numeta svorį, nes nėra apsileidęs. Bet svarbiausia – ne tai.
"Meilė, gailestis ir žmogiškumas daug svarbiau už pinigus, – tamsiąją gyvenimo pusę mačiusi jauna moteris neslepia, kad gyvenimas išmokė vertinti ne materialius dalykus. – Jei turi kojas, rankas ar bent galvą, išsispręs visos problemos."
Turi pikantiškų nuotraukų
J.Vorobjovaitė, užuot kalbėjusi apie praeities klaidas, kalba apie jų pamokas. Ir drąsiai tikina: nepasimokęs iš savo klaidų, nepatyręs skausmo, blogio, nesugebėsi įvertinti ir branginti šviesos ir gėrio.
Galbūt todėl ji kategoriškai nesmerktų Žydrūno ir atleistų jo nuotykius. O gal taip buvo?
"Gal", – juokiasi ir tarsi žaidžia žodžio "gal" dviprasmiškumu. Po to rimtai sako: "Svarbu žmonių dvasinis ryšys. Suvokimas, su kuo nori būti visą gyvenimą."
Jų fotoalbume galima rasti ir ne vieną pikantišką nuotrauką. "Tai mūsų su Žydrūnu pasaulio dalis, – kalba Jurgita. – Bet apie tai mes nešaukiame. Aš pati labai mėgstu būti paparacė ir užfiksuoti netikėtus kadrus."
Ugnis ir santūrumas
Viešumo J.Vorobjovaitė nemėgsta. Patyrė, kad jis gali smarkiai smogti. "Nebent to reikia šou pasaulio, scenos žmonėms," – svarsto ji.
Jie abu gimę po Vėžio ženklu. Ji – Gyvatės, jis – Katino metais. Abu draugiški, tačiau J.Vorobjovaitė – ugninga, aktyvi, Ž.Savickas – santūrus.
Gal jo ramybei įtakos turi ir Jurgitos kulinariniai sugebėjimai? Mylimieji dažniausiai valgo namie – maistą išskirtinai be jokių "E". Kai ji pasakoja apie savo firminį žuvies receptą, man jau tįsta seilės. Tačiau šios žuvies gali paragauti tik labai artimi J.Vorobjovaitei ir Ž.Savickui žmonės.
Jurgita negalvoja apie bloguosius gyvenimo scenarijus, greitai bėgantį laiką: "Visi gyvenimo metai brangūs ir gražūs. Svarbiausia – net ir sunkiose situacijose išlikti žmogumi."
