Japonų staigmena


2009-04-25
Renaldas Gabartas
Japonų staigmena

Antrosios kartos "Mazda 3" braunasi į Premium klasę, t. y. daro tą patį, ką ir keletas kitų ambicingų automobilių gamintojų, tačiau skirtingai nei konkurentai, japonų kalbos apie kokybę yra ne siekiamybė, o apčiuopiama realybė.

Pirmtako įpareigojimai

Pastaruosius penkerius metus gaminta "Mazda 3" tapo populiariausia (pagaminta daugiau nei 2 mln. mašinų) ir geriausiai vertinama bendrovės preke. Trejetukas per šį laiką iškovojo net 96 įvairius tarptautinius apdovanojimus. Neatsitiktinai naujo modelio pasirodymo buvo laukiama turint daugybę išankstinių nuostatų, kurias sustiprino pačių gamintojų pažadai, esą inžinerinės kultūros lygiu "Mazda 3" nenusileis trečios serijos BMW.

Įžūlu? Portugalijos sostinės Lisabonos apylinkėse pristatant šį modelį įveikus daugiau nei 200 km, tokie pareiškimai neatrodo laužti iš piršto.

Naujoji "Mazda" iš tiesų tapo solidžiu automobiliu vertinant tiek elgesį trasoje, tiek mašinos interjerą.

Skirtingai nei ankstesnis modelis, dabar visi paviršiai, kuriuos paprastai liečia vairuotojas ar greta sėdintis keleivis, padengti minkštu plastiku, kuris kuria kokybės pojūtį. Visais svarbiausiais valdymo prietaisais galima naudotis aklai – jie išdėstyti logiškai, jais naudotis nesudėtinga.

Modernus nesusipratimas

Tiesa, vienas japonų sprendimas sukėlė nuostabą. Viena ryškesnių permainų prietaisų skydelyje – tolėliau nuo vairuotojo esančioje zonoje sumontuoti du ekranai. Viename jų, atsižvelgiant į ratuotyje esančią įrangą, pateikiama navigacijos sistemos informacija. Teoriškai, norint pamatyti, ką rekomenduoja elektroninis šturmanas, labai paprasta, nes beveik nereikia nukreipti žvilgsnio nuo kelio. Praktiškai viskas kiek sudėtingiau. Kadangi nedidukas ekranas sumontuotas kone prie pat priekinio stiklo, perskaityti jame esančius užrašus ir suvokti sudėtingesnių sankryžų įveikimo schemas galima tik ilgiau, nei norėtųsi, spoksant į vaiko delno dydžio plotą.

Dar keisčiau, kad gamyklinę navigacijos sistemą valdyti – įvesti ar tikslinti maršrutą – įmanoma tik naudojantis ant vairaračio esančiais klavišais. Greta sėdintis keleivis tai padaryti neturi jokių galimybių. Kita vertus, vargu ar tai galima vadinti problema – rinkoje yra sunkiai suskaičiuojama daugybė navigacijos sistemų, kurios, be kita ko, dar ir pigesnės nei papildomos "Mazdos" įrangos sąraše esantis prietaisas.

Kova su triukšmu tęsiasi

Vienu didžiausių senosios "Mazdos 3" trūkumų automobilininkai vadino prastoką garso izoliaciją – salonas nuolat buvo sklidinas variklio, vėjo ir padangų keliamo triukšmo. Pristatydami automobilį japonai patys pripažino egzistavus šį jų paliktą trūkumą ir tikino jam panaikinti įdėję daug pastangų.

"Mazdos 3" modelio konstruktorių grupės vadovas Yoshiyuki Maeda tvirtino, kad naujasis ratuotis 6–11 proc. tylesnis už pirmtaką. Toks rezultatas pasiektas sumažinus variklio vibraciją, pagerinus pakabos darbą ir padidinus kėbulo standumą. Skardos virinamos tvirčiau, o didžiausias apkrovas gaunančios vietos papildomai sustiprintos.

Be to, inžinieriai itin ilgai tobulino automobilio aerodinamines savybes – oro pasipriešinimo koeficientą Cx jiems pavyko sumažinti nuo 0,32 iki 0,28 (modelyje sedano kėbulu). Galutinis rezultatas iš tiesų neblogas, tačiau akivaizdu, kad japonai šioje srityje dar priversti vytis konkurentus iš Senojo žemyno.

Kalbant apie kitas "geležines" šios mašinos naujienas, derėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį kėbulo dydį. Sedanas ūgtelėjo 90 mm (bendras ilgis pasiekė 4580 mm), hečbekas – 45 mm (4460 mm), o į aukštį automobilis styptelėjo 5 mm (1470 mm), todėl salone padaugėjo erdvės. Kiek patogesnės sėdynės, yra daugiau galimybių jas reguliuoti.

Komplimentai važiuoklei

Nors naujosios "Mazdos 3" pakaba (priekyje "McPherson", o gale – daugiasvirtė) perkelta iš senojo modelio be didesnių konstrukcinių reformų, sustiprinus svirtis ir kai kurias kitas detales, pakeitus stabilizatorių tvirtinimo vietas, automobilio elgsena tapo kitokia. Pakaba dabar standesnė, tačiau važiavimo komforto ir sportiškumo santykis pagerėjo, geležinkelio pervažos ar didesni kelio nelygumai absorbuojami pavyzdingai. Anksčiau mašina į kiekvieną vairo suktelėjimą reaguodavo choleriškai, o dabar posūkis įveikiamas preciziškai tiksliai ir užtikrintai. Sėdintis prie vairo apdovanojamas maloniu padėties šeimininko jausmu, peraugančiu į azartą kiekvieną kitą kelio vingį įveikti dar greičiau.

Pagyrų nusipelno ir šiame modelyje montuojamos pavarų dėžės. Bandyti buvo pristatytos mašinos su penkių ir šešių laipsnių mechanine transmisija, veikiančia pavyzdingai tiksliai, o variklio jėgą ratams dozuojančia be jokių trikdžių. "Mazdos" atstovų teigimu, pavarų dėžės patogumo įspūdį kuria ir kiek pakeista šio agregato padėtis – jis kilstelėtas 60 mm ir šiek tiek pasuktas į vairuotojo pusę, todėl perjungimo svirtis yra kiek arčiau vairaračio ir lengviau pasiekiama.

Duoklė ekologijai

Išskirtinis "Mazdos" dėmesys teko aplinkosaugai. Net ir dinamika užbūręs naujas turbininis dyzelinis 2,2 l darbinio tūrio 185 AG variklis, pasiekiantis ir 400 Nm maksimalų sukimo momentą, atitinka "Euro 5" standartus. Japonų teigimu, šis motoras dvigubai švaresnis už ankstesnės kartos analogiškus variklius. CO2 emisija siekia 149 g/km ir lenkia visus pagrindinius konkurentus ("VW Golfą", "Ford Focusą", "Renault Megane III" ir t. t.). Vėjavaikiškai važiuoti provokuojantis motoras 100 km kelią įveikia vidutiniškai degindamas 5,6 l dyzelino. Nespartinant šio 150 AG variklio, kurio sukimo momentas 360 Nm, degalų sąnaudos – 5,4 l šimtui kilometrų.

Beje, net važiuojant mašina su kukliausiu benzininiu 1,6 l darbinio tūrio, 105 AG varikliu, nebuvo justi diskomforto dėl dinamikos deficito. Tiesa, kolegos iš Rusijos (ši šalis lig šiol buvo pati didžiausia "Mazdos 3" rinka) pastebėjo, kad prioritetu paskelbus aplinkosaugą ir šio variklio apetitą degalams vidutiniškai sumažinus 0,6 l (6,3 l šimtui kilometrų), trauka kiek sumažėjo. Be to, motoras atrodo ne toks "elastingas", todėl perjunginėti pavaras važiuojant kalvota vietove gali tekti kiek dažniau.