Buvusi gražiausia Kauno mergina: "Negražūs pasiekia daugiau"
Prieš 20 metų tapusi tituluota "Kauno mis" Taira Milušauskaitė labiau vertina tuos, kurie nepasikliauja vien išoriniu savo žavesiu ir gyvenime turi didesnių tikslų. Pergalę prieš du dešimtmečius vykusiame grožio konkurse kaunietė prisimena tik kaip gražų nuotykį. Ji mano, kad daugiau pasiekia negražūs žmonės.
Nuotykis, padėjęs suvokti, kad modelių pasaulis – ne jai. Taip prieš 20 metų laimėto konkurso "Mis Kaunas" titulą prisimena žinoma kostiumologė, mados analitikė, Vilniaus dailės akademijos doktorantė Taira Milušauskaitė.
Pergalės grožio konkurse nesureikšmina
"Gražuolės atspaudas man niekada netiko. Grožis šiame gyvenime nėra pats svarbiausias dalykas, nors gražiems žmonėms atleidžiama daugiau, – žvelgiant į dvidešimties metų senumo nuotraukas kovą 40-metį švęsiančios Tairos jūros spalvos akys visada šypsosi. – Svarbu vertybės, pasirinktas gyvenimo kelias. Beje, negražūs žmonės padaro daugiau globalių darbų."
Pergalės grožio konkurse T.Milušauskaitė nesureikšmina. Nebent tiek, kad bus ką prisiminti ir papasakoti anūkams. Tokius dalykus, įsitikinusi ji, reikia daryti tik jaunystėje.
Po konkurso "Mis Kaunas" konkurso apsisprendusi save realizuoti ne modelių pasaulyje Taira labiau gerbia merginas, kurios turi globalių idėjų ir gyvenime siekia kažko rimtesnio.
Kokie reikšmingiausi jos gyvenimo įvykiai? Vaiko gimimas, įstojimas į doktorantūrą, parodų rengimas: "Man keista, kai teiraujasi apie grožio konkursą. Aš daugiau pasiekiau gyvenime nei tai, kad buvau jauna ir viešai įvardyta gražia."
Domina mados psichologija
Į jauną, gražų žmogų, neslepia kostiumologė, ji taip pat žvelgia lengvabūdiškiau: "Jiems sunkiau susivokti ir save identifikuoti visuomenėje."
Vis dėlto T.Milušauskaitė nekritikuoja grožio konkursų: "Nemėgstu banalumo ir paviršutiniškumo, bet kodėl grožis privalo būti tik gilus? Kartais reikia ir paviršutiniškos estetikos. Nors konkursų užkulisiuose vyksta ir nemalonių dalykų."
Pajuokavus, ar mada nėra paviršutiniškas dalykas, Taira purto galvą. Jos manymu, mada sudėtingesnis reiškinys: "Grožis – mūsų gyvenimo atspindys, o kiekviena visuomenės sukuria skirtingus kanonus. Kas šiandien gražu, po 10-20 metų atrodys senamadiška, komiška. Mada atspindi visuomenės sociologiją, psichologiją."
T.Milušauskaitei įdomu, kodėl staiga keičiasi žmonių nuomonės, kodėl šiandien madingi drabužiai, kuriais vilkėti prieš 20 metų niekam nėbūtų šovę į galvą.
O gal mados tiesa paprasta – tai tik verslas ir gudri kompanijų strategija?
Taira žino šią versiją, tačiau ji įsitikinusi, kad naujas idėjas gimdo ne milijonines apyvartas turinčios mados imperijos, bet visuomenė, žmonių gyvenimo būdas.
Dvidešimties metų pamokos
Japonišku Vydūno knygos herojės vardu pavadinta kaunietė tiki, kad vardas savotiškai užkoduoja žmogų. Ji niekada nebuvo Japonijoje, tačiau labai simpatizuoja šios šalies kultūrai, bendravimo stiliui, samurajams, geišų madai, nors nepritaria japonų fanatizmui.
Dabar su pusseptintų metų sūnumi Mykolu T.Milušauskaitė metams pabėgo į pajūrį. Ji nori ramybės, susikaupimo ir baigti rašyti mokslinį darbą.
Ko Taira išmoko per 20 metų, prabėgusių po jai sėkmę lėmusio grožio konkurso?
Atsidūsta ir nusijuokia: "Jėzau, apie tai galima kalbėti parą! Suvokiau, kad tiesa, kuri šiandien atrodo neginčijama, kitą dieną ar po metų gali atrodyti visai kitaip. Nereikia įtikėti viena tiesa, nes gyvenimas margas kaip karuselė ir į jį reikia pažvelgti iš daugybės kampų."
Ir dar – ji tapo labai atsakinga, nes turi sūnų. "Atsakomybė – stipriausia mano savybė", – sako Taira.
Patirtis – didelis turtas
Jos balso tembras suvirpėjo tik kartą – pasiteiravus apie skyrybas. Ne, jis nebuvo gangsteris ar multimilijonierius. Tokių vyrų aplink gražuolę sukiojosi, tačiau Taira tikina, kad jos vertybės visada buvo kitokios: "Ieškojau žmogaus, su kuriuo galėčiau kartu gyventi. O kai paaiškėjo, kad bendros ateities nebėra, išsiskyrėme."
Ar T.Milušauskaityė norėtų, jei būtų įmanoma, ką nors pakeisti savo praeityje? "Galbūt, – sako ji. – Tačiau nėra nieko vertingesnio už patirtį. Gal kažko atsisakius šiandiena būtų skurdesnė ir liūdnesnė? Nesureikšminu praeities – tai jau įvyko. Šiuo metu galvoju apie ateitį ir esu susikoncentravusi į mokslą."
Per 20 metų Taira pasikeitė nedaug. Tiesa, 175 cm ūgio dailios tamsiaplaukės moters veide yra raukšlelių. Jomis ji nesidžiaugia, bet apie botulino injekcijas dar negalvoja. "Nieko nebus, jei bandysi susigrąžinti jaunystę išoriškai, o širdyje būsi senas", – įsitikinusi ji.
Doktorantė bei buvusi "Mis Kaunas" laimėtoja dabar jaučiasi gerai: aplink ją artimieji, daug draugų, gerų žmonių. Ir nors gyvenimas įvairus, ji moka džiaugtis smulkmenomis.
Ar greta tituluotos gražuolės yra vyras? Taip. Po akimirkos Taira pratrūksta jkuoku: "Tai – sūnus Mykolas."
Grožio pokyčiai per 20 metų
T.Milušauskaitė įsitikinusi, kad modelių pasaulis per du dešimtmečius smarkiai pasikeitė: prieš keliolika metų buvo populiarūs moteriško, Claudia Schiffer tipo modeliai, po to atėjo "bjauriūjų ančiukų", tokių, kaip Kate Moss, laikas. O pastaruoju metu į kūną tarsi nežiūrima, uždengiami net modelių veidai, vyksta lyčių niveliavimas, atsiranda kitoks erotikos supratimas. Pavyzdys – mados chuliganu vadinamas ispanų Carlo Diaz Diaz. "Tačiau grožio konkursuose mada smarkiai nepakito – grožis tebesiejamas su išoriniu seksualumu", – kalba Taira.
Jie irgi sekė mada
Taira Milušauskaitė surengė dvi parodas. Šiuo metu Lietuvos Nacionalinės Unesco komisijos parodų salėje vyksta jos paroda „Lietuvos drabužių mada la belle epoque laikotarpiu“.
"Eksponuojamose nuotraukose 1890–1914 metų mada, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos gubernija. Nors nagrinėjau gausybę nuotraukų, parodai atrinkau tik pačias kokybiškiausias, gautas iš įvairių archyvų", – apie šią parodą kalba T.Milušauskaitė. Pirmąją parodą apie drabužių tarpukario madą Lietuvoje ji vadina kiekybine, o dabartinę – kokybiška.
1. Elegancija: Teklė Žižniauskienė, inteligentė, ištekėjusi už bajoro Žižniausko, vėliau žuvusi Rusijoje per Pirmąjį pasaulinį karą. Panevėžys, apytikriai 1910-ieji metai. Fotografija atspindi naujausią 1908-1910-ųjų mados tendenciją: balta palaidinė ir tamsus platėjantis sijonas.
2. Akcentas: bajorų Žižniauskų šeimyninė fotografija, Panevėžys, 1908 m. Tuo metu šuo buvo madinga detalė, nes šunys buvo skirti medžioklei, o medžioklė – bajorų laisvalaikio leidimo forma.