Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Po Kalėdų egle – žiupsnelis gerumo
2008-12-19
Šarūnė Kutinskaitė
Kai kuriems tautiečiams džiovinant duoną sunkiems laikams ir skaičiuojant kiekvieną prieš didžiąsias metų šventes išleistą litą, Labūnavoje gyvenanti Kochanauskų šeima apie apie tai net negalvoja. Iš palyginti menkos namų galvos algos, kuri maitina penkias burnas, dalį pinigų sutuoktiniai kas mėnesį skiria labdarai.
"Mūsų nuopelnai pernelyg menki, kad galėtume jais didžiuotis. Tačiau jei šis pavyzdys įkvėps kitus – rašykite", – kuklinosi 32 metų Povilas ir metais jaunesnė jo žmona Jovita. Už jų paaukotus pinigus neįgaliems jaunuoliams jau nupirktas vežimėlis, įvairios technikos patogesnėms maudynėms duše, mielų smulkmenų.
Kuklus šeimos lizdelis
Spalvotais kilimėliais ir vaikiškais batais nuklotais laiptais užlipome į antrą medinio namo aukštą, kur įsikūrusi penkių asmenų šeima, dėl savo labdaringų poelgių neretai vadinama keistuoliais.
"Apačioje gyvena mama, o visas viršus – mūsų valdos", – svetingai atverdamas namų duris kalbėjo Povilas. Šurmulys virtuvėje priminė šventinį rytą: palinkusi prie stalo Jovita tepė sumuštinius, sūnūs – šešerių Osvaldas ir aštuonerių Rimantas – lenktyniaudami nešė puodelius arbatai, o mažiausioji šeimos narė – keturmetė Deimantė – nusitvėrusi šokoladinį saldainį sukosi aplink.
Kambariuose – jokios prabangos: dvi lovos, kuklios užuolaidos, rašomasis stalas su kompiuteriu, drabužių spinta, televizorius ir vaikiškas bilijardo stalas.
"Nors gyvename kukliai, jauskitės kaip namie. Žinau, nemažai žmonių įpratę prie prabangos, tačiau mums gerai ir taip", – skubėdama taisyti lovos užtiesalą kalbėjo Jovita.
Tądien šeima leido sau patinginiauti – sekmadienio rytą iš lovos išlipo 7 val. Įprastai Kochanauskų diena prasideda dviem valandomis anksčiau. Vištas pardavinėjantis vyras 5 val. skuba į darbą, o Jovita pasiraitoja rankoves namie: ruošia vaikams pusryčius, išleidžia juos į mokyklą ir kuopia visus kampus.
Filmas įkvėpė žygdarbiui
Nors sutuoktiniai linkę save vadinti eiliniais žmonėmis, o ne geradariais, jų gyvenimo būdas išduoda, kad už prekybininko ir namų šeimininkės įvaizdžio slepiasi kilnios ir itin kuklios sielos.
"Duoti daug maloniau, nei imti", – tai šeimoje žino net jaunėlė dukrelė, gardesnį kąsnelį, prieš įsidėdama į burną, pasiūlanti broliams ir tėvams.
Kodėl pinigai ne į namus, o iš namų? Išgirdę klausimą, keturiolika metų kartu gyvenantys sutuoktiniai prisiminė dieną, kai jiems pabudo noras daryti gera. Pasirodo, viso ko pradžia tapo meninis filmas "Šindlerio sąrašas", kuriame pagrindinis herojus – fabriko savininkas – nuo mirties gelbsti žydus.
"Vieną dieną vyras man pasakė, kad norėtų padėti neįgaliems žmonėms, skirdamas jiems dalį pinigų", – pasakojo Jovita. Ilgai negalvodama, kad toks sprendimas apkarpys šeimos biudžetą, moteris pritarė mylimojo ketinimams.
Netrukus sutuoktiniai susipažino su Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro darbuotoja ir pasisiūlė padėti gyvenimo nuskriaustiems jaunuoliams. Kaskart susitikę jie minėtai darbuotojai į rankas įbrukdavo po kelis šimtus litų, vėliau aukojamų pinigų suma padidėjo iki tūkstančio ir daugiau.
"Niekada neskaičiavome, kiek iš viso paaukojome. Žinau, kad dar tikrai neturime kuo girtis. Yra pasiturinčių šeimų, kurios aukoja apie trečdalį uždirbtų pinigų. Mes tiek sau negalime leisti. Bet neabejoju – kada nors pinigines praversime plačiau", – žadėjo Povilas.
Patirties semiasi žaisdami
Sezono metu per mėnesį 2–3 tūkst. litų uždirbantis vyras į šalį atideda dešimtadalį šios sumos. Pasak sutuoktinių, apie labdarai atidėtus pinigus jie galvoja kaip apie svetimus, todėl neliečia jų net išimtiniais atvejais.
"Buvo dienų, kai pamaitinę vaikus, patys nelabai ką turėjome įsidėti į burną, bet pinigų nelietėme. Stebitės, iš kur tiek valios ir ryžto? Paskaitykite", – atsakymo į šį klausimą Povilas siūlė ieškoti knygoje "Vienuolis, kuris pardavė "Ferrari".
Literatūra – ne vienintelis šaltinis, iš kurio šeima semiasi gyvenimo tiesų. Pakilęs nuo kėdės Povilas po kelių akimirkų grįžo su didele kartonine dėže. "Dar viena knyga? Kalendorius?" – bandėme spėlioti. Šypsodamasis vyriškis lėtai pakėlė dėžės dangtį. "Už šį stalo žaidimą mokėjome net 500 litų. Tai naujausias mūsų šeimos pirkinys. Vadovaujamės taisykle: geriau mažiau, bet brangesni daiktai", – aiškino Povilas. Žaidimo "Pinigų srautas" esmė: išeiti iš užburto rato, tačiau ne bet kaip, o aukojant.
Kodėl stalo žaidimas, o ne naujos užuolaidos, tapetai arba suknelė žmonai? "Mums to tiesiog nereikia. Kai pajusime, kad negalime apsieiti be buities daiktų – būtinai įsigysime", – nedvejodamas nukirto Povilas.
Tikisi užkrėsti gerumu
Povilas ir Jovita tiki, kad suvokimas apie labdarystę turi ateiti kiekvienam asmeniškai.
"Vaikų niekada neversime sekti mūsų pėdomis, tačiau niekada ir nedrausime. Jie spręs patys, o mes visada palaikysime jų pasirinkimą", – tikino Povilas, retsykiais sulaukiantis mamos priekaištų dėl neva ne ten investuojamų pinigų.
"Būsiu kaip tėveliai. Ir man visai negaila tų pinigėlių, kuriuos jie aukoja nuskriaustiems vaikams", – glaustydamasis prie mamos ryžtingai tarė vyresnėlis Rimantas. Kiek vėliau jis prasitarė nesvajojantis net apie Kalėdų dovaną. Namie prieš kelias dienas atsiradęs pūkuotas šuniukas išpildė visas jo svajones.
"Ar mes svajojame apie dovanas? Nesureikšminame to, svarbiausia šventes jausti širdyje. Žinote, šiemet gimtadienio proga su žmona pasiruošėme staigmeną – neįgaliesiems paaukojome daugiau nei tūkstantį litų. Sužinoję vieni pažįstami apsimetė, kad nesuprato, kiti – kad neišgirdo", – pasakojo Povilas.
Šv. Kalėdas, kaip įprasta, Kochanauskai pasitiks namie. Pagal senąsias lietuvių tradicijas gruodžio 24-osios rytą visi šeimos nariai kieme ant eglutės kabins stiklinius žaisliukus. Dirbtinę žaliaskarę puoš ir namie, o vakare susės prie stalo, ant kurio, pasak Povilo, žmona sudeda daugiau nei dvylika patiekalų. "Tegul žmonės mano, kad mes keistuoliai. Tokiu atveju esame laimingi keistuoliai", – į žmoną ir su šuniu žaidžiančius vaikus meiliai žvelgė Povilas.
