Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Lietuvos abiturientų taikiklyje – užsienio universitetai
2009-04-17
Šarūnė Kutinskaitė, Asta Cibienė
Lietuvoje kyla nauja emigracijos banga. Šįkart jos iniciatoriai – abiturientai. Nenumanydami, kuo gali baigtis aukštojo mokslo reforma, jie masiškai traukia į užsienio universitetus.
Mama pritarė: "Bandyk"
Baigusi vidurinę mokyklą Erika Guobytė planavo pailsėti nuo mokslų ir su Raudonojo Kryžiaus draugijos darbuotojais važiuoti į užsienį vykdyti labdaringų misijų.
Tačiau aštuoniolikametės planams nebuvo lemta išsipildyti – bendramokslė suviliojo pasirinkti studijas užsienyje. "Bandyk", – išgirdusi dukros planus drąsino ir Erikos mama.
Kiek per vėlai susigriebusi mergina, stojimo dokumentus tvarkė padedant vienos agentūros darbuotojams. "Reikėjo rekomendacinio pobūdžio laiško, taip pat gyvenimo aprašymo, vienuoliktos klasės metinių ir dvyliktos klasės pirmo semestro pažymių", – kelią link užsienio aukštosios mokyklos prisiminė abiturientė.
Jau po kelių savaičių merginą pasiekė atsakymas, kad ji pakviesta į du universitetus Anglijoje ir tris Škotijoje, tarp jų ir į prestižinę Aberdyno aukštąją mokyklą. Pagrindinė sąlyga patekti į pastarąją – baigus vidurinę mokyklą Erikos pažymių vidurkis negali būti mažesnis nei 8 balai. "Esu rami, nes mano vidurkis tikrai didesnis. Esu rami ir dėl artėjančių brandos egzaminų, nes galiu laikyti lengvesnius mokyklinius, o ne valstybinius egzaminus", – džiaugėsi abiturientė.
Piniginė suplonės nedaug
Studijos Aberdyno universitete prasidės rugsėjo 30 d., tačiau į Škotiją Erika išvyks savaite anksčiau. Likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios visi studentai bus supažindinami su pastatu, auditorijomis ir mokymosi tvarka.
Kaip ir dauguma atvykėlių, aštuoniolikametė apsigyvens studentų bendrabutyje. "Mokėsiu už jį šiek tiek daugiau, nes užsisakiau maitinimą tris kartus per dieną. Iš kur gausiu pinigų? Visiems studentams sudarytos palankios sąlygos užsidirbti. Žinoma, į Škotiją vyksiu turėdama santaupų", – šyptelėjo Erika. Dalį pinigų merginai duos tėvai, dar šiek tiek ji žada vasarą užsidirbti Anglijoje. Abiturientė džiaugėsi, kad ateinančius ketverius metus jos pečius slėgs tik minimalios finansinės išlaidos – už studijas jos pasirinktame universitete mokėti nereikia.
"Anglijoje mokslai kainuoja apie 3200 svarų sterlingų (12 tūkst. litų) per metus. Tačiau ten studentai gali pasiimti paskolą ir ją privalo atiduoti per 25 metus. Mokėti pradedi tik tada, jei per metus uždirbi daugiau nei 15 tūkst. svarų sterlingų (apie 58 tūkst. litų). Tačiau nieko nemokėti – geriau, todėl vykstu į Škotiją", – aiškino Kauno "Aušros" gimnazijos moksleivė.
Nemokamas mokslas – viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių ją studijuoti užsienyje. Dėl tos pačios priežasties Lietuvą palieka dar kelios Erikos bendramokslės.
"Su bendraklasiais stebime, kas vyksta Lietuvoje. Iš pradžių aukštojo mokslo reforma baugino. Tačiau neseniai keli pažįstami bendravo su ministru Gintaru Steponavičiumi, todėl dabar manau, kad gal ta reforma ir nėra labai bloga", – kalbėjo Erika. Tačiau jei Lietuvoje už studijas nereikėtų mokėti, ji net nesvarstydama liktų savo šalyje: "Draugai, namai, kalba – juk čia viskas sava."
Kitus gaubia nežinia
Aštuoniolikmetis kaunietis Aistis po ilgų dvejonių nusprendė likti Lietuvoje. "Pamaniau, kad labai jau daug žmonių iš čia išvažiuoja", – savo sprendimą motyvavo jaunuolis.
Dabar jo planuose – kultūros istorijos ir antropologijos studijos Vilniaus universitete arba politikos mokslai Vytauto Didžiojo universitete. "Baigęs mokyklą tiksliau žinosiu, kur pasuksiu", – šyptelėjo moksleivis.
Visą laiką jis šiuo metu skiria pasiruošti brandos egzaminams ir tikisi juos įveikti geriausiais balais. Ką darys, jei nepasisektų, Aistis dar nenusprendė. "Nežinau, ar mokėčiau už mokslus, taip pat sunku atsakyti, ar esu pasiruošęs praleisti vienus metus", – pečiais gūžčiojo Aistis ir prisipažino, jog studentams žadamos paskolos jo nevilioja.
Tačiau minties kada nors pasimokyti užsienyje abiturientas nesibaido. "Pažįstami kalba, kad ten daugiau perspektyvų ir platesnės galimybės", – tikino vaikinas.
Vilniaus "Minties" gimnazijos abiturientė Ana pirmiausia savo jėgas nori išbandyti Lietuvoje. "Pasimokysiu šiek tiek, jei matysiu, kad nepatinka, pagal studentų mainų programas bandysiu patekti į kokį užsienio universitetą", – dėstė aštuoniolikametė.
Tačiau ji pažįsta nemažai tokių, kurie yra tvirtai apsisprendę mokslus tęsti užsienyje. Kas juos gena iš Lietuvos? "Nežinia, kas bus toliau", – pagrindinę priežastį nurodė Ana. Nerimas dėl ateities persekioja ir ją, tačiau mergina viliasi, kad laikui bėgant viskas atsistos į savo vėžes, o studijų kokybė Lietuvoje prilygs užsienyje esančiai.
Išvyks masiškai
"Jauni žmonės ir anksčiau norėdavo pasimokyti užsienyje, bet šiemet sulaukėme itin daug tokius planus puoselėjančių abiturientų. Palyginti su pernai, jų buvo penktadaliu daugiau", – sakė kalbų mokyklos "Kalba.lt" valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas. Ši mokykla padeda abiturientams išvykti studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.
R.Jurkėnas tikino, kad tarp naujųjų ES šalių išvykstančių studijuoti į užsienį žmonių skaičiumi esame lyderiai.
"Į mus besikreipiantys jaunuoliai dažniausiai konkrečiai žino, kur ir ką nori mokytis, kaip gyventi, kiek jiems tai kainuos, kiti ir darbus jau susiradę. Formuojasi gana didelė studijuojančių užsienyje bendruomenė", – teigė R.Jurkėnas. Jis skaičiavo, kad vien Didžiojoje Britanijoje yra daugiau nei 2 tūkst. lietuvių studentų, nors iš tiesų jų gali būti ir dvigubai daugiau.
Kodėl jaunimas taip veržiasi iš Lietuvos? "Mūsų vaikai neblogai moka anglų kalbą ir trokšta mokytis. O galimybės užsienio universitetuose nepalyginamai didesnės – tiesiog kitoks pasirinkimas ir mokymo kokybė", – aiškino R.Jurkėnas.
Išvažiavusieji negrįžta
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė nelinksmai juokavo: "Į užsienį nebeišvažiuoja tik tie, kurie nesugeba laiku susitvarkyti dokumentų."
Kad rudenį daugybė abiturientų pravers ne Lietuvos universitetų duris, I.Vareikytė net neabejoja. LSAS nuolat sulaukia moksleivių klausimų apie studijas užsienyje ir dauguma jų įsitikinę: tęsti mokslus Lietuvoje – prastas pasirinkimas.
"Tokios kalbos, kad viskas blogai, daro didžiulę žalą, – įsitikinusi I.Vareikytė. – Juk ir Lietuvoje yra vertingų studijų. Tarkime, mūsų aukštųjų mokyklų paruoštus chemikus, inžinierius verslininkai graibste graibsto. Bet apie tai niekas neužsimena."
Kiek jaunų žmonių išvyksta mokytis į užsienį ir kas juos sulaikytų, I.Vareikytės tikinimu, nežinoma: "Tokią analizę prašėme atlikti Švietimo ir mokslo ministerijos. Bet pas mus į tai žiūrima vienpusiškai – abiturientai išvažiuoja, na ir kas? Tai, kad jie išvažiuoja, nėra blogai. Žmonės pasisemia patirties ir gali ją parvežti į Lietuvą. Bet didelė bėda, kad jie nebeparvažiuoja. Pastebėjome, kad jeigu jaunuolis mokytis į užsienį išvažiuoja iš karto po abitūros egzaminų, jis dažniausiai negrįžta. Parvažiuoja tik tie, kurie studijuoti į užsienio universitetą išsiruošė pirmiausia šiek tiek pasimokę Lietuvos aukštosiose mokyklose."
Reforma nepadės
Vilniaus licėjus – neabejotinas lyderis vertinant pagal tai, kiek šios mokyklos auklėtinių įstoja į užsienio universitetus. "Dauguma mūsų mokinių Lietuvoje galėtų studijuoti nemokamai, bet vis dėlto jie renkasi studijas užsienyje, nors kartais už jas tenka ir mokėti. Išvyko jau daug mūsų vaikų ir informacija perduodama iš kartos į kartą", – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Kuo mokinių netenkina gimtosios šalies universitetai? "Didžiausia bėda, kurią vis aiškiau matau, – tai unifikuota aukštojo mokslo sistema. Lietuvos universitetai vienas nuo kito iš esmės nesiskiria. Yra gabių jaunų žmonių, kuriuos būtų galima vesti į priekį, bet juos mokome tradiciškai – programa visiems vienoda. Kaip sovietiniais laikais", – įsitikinęs S.Jurkevičius.
Jis abejoja, ar aukštojo mokslo reforma bent kiek pakeistų padėtį. "Daug apie ją skaičiau ir padariau išvadą, kad iš esmės ji nieko neišspręs. Nematau kelių, kaip įgyvendinus reformą gali pagerėti studijų kokybė, – nukirto direktorius. – Vieni už mokslą mokėtų, kiti ne – viskas čia keistai atrodo. Geriau studijas padaryti nemokamas, bet mažinti priimamų studentų skaičių. Kai mokytis eina visi urmu, iš karto krinta studijų kokybė. Juk nepajėgūs visi įkopti į mokslo aukštumas."
Studijomis užsienyje nusivylusių jaunuolių S.Jurkevičiui neteko sutikti: "Nepaisydamas to, nepritariu tam, kad mūsų vaikai masiškai išvažiuotų. Bet tai, kas šiuo metu vyksta, niekam neįdomu. Mes gi nemylime savo krašto ir žmonių. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį tiek tautiečių išgrūdome. Ar tai ne tragedija?"
Rytis Jurkėnas, kalbų mokyklos "Kalba.lt" valdybos pirmininkas
Į kokius užsienio universitetus stoja Lietuvos abiturientai? Atsakymas labai paprastas: į tuos, kuriuose studijuoti galima anglų kalba. Vis dėlto Lietuvoje nedaug jaunų žmonių, kurie gali laisvai kalbėti ir rašyti vokiškai, prancūziškai.
Anglu kalba galima studijuoti ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Olandijoje, Danijoje. Beje, į ją išvažiuoja tikrai daug lietuvių studentų. Mokslas ES piliečiams Danijoje nemokamas, bet mūsų patirtis rodo, kad gyvenimas ten brangesnis. O Anglijoje studentai gauna studijų paskolą, dauguma jų studijuodami dirba iki 20 valandų per savaitę ir gali patys išsilaikyti.
Pasvarstykime: ar verta jaunam žmogui, tarkime, iš Klaipėdos važiuoti studijuoti į Vilnių, jeigu jo tėvai negali materialiai paremti? Darbą Vilniuje vargu ar rasi, o valgyti vis tiek reikės. O Anglijoje gausi pašalpą, paskolą mokslui ir dar galėsi išsilaikyti dirbdamas. Atrodo keistai, bet kai kuriais atvejais Anglija klaipėdiečiui gali būti geresnis pasirinkimas nei Vilnius.
Ar dairytis studijų užsienyje šių metų abiturientams dar ne per vėlu? Pirmasis stojimo etapas baigėsi sausį, bet šiuo metu dar galima patekti į neužimtas vietas. Mokslas užsienio universitetuose dažniausiai prasideda nuo rugsėjo vidurio, o studijomis susidomėjusių žmonių laukiame rugpjūčio 15 d. Žinoma, kai pradedama domėtis taip vėlai, pasirinkimas menkesnis.
Didžiausias barjeras studijoms užsienyje yra prastos anglų kalbos žinios, o ne brandos egzaminų rezultatai. Kitaip nei Lietuvoje, stojančių į menų specialybes pažymiai iš tiksliųjų mokslų gali būti ir prasti. Bet jeigu tavo darbai geri, tu būsi priimtas, ir net į labai gerą universitetą.
Savo filialus turime Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Abiturientams parodome, koks didelis studijų užsienyje pasirinkimas, padedame užpildyti reikiamus dokumentus. 95 proc. atėjusių abiturientų renkasi nemokamas mūsų paslaugas. Tik jeigu reikalavimai itin specifiniai, už jų įgyvendinimą teks sumokėti maždaug 550 litų.
