Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Varšuva veikia aktyviai
2005-06-06
Leonas ŽALYS
Lenkija atsikratė buferinės valstybės vaidmens ir tapo regiono lydere, stumiančia demokratiją Rytų kryptimi
Galingas Varšuvos diplomatinis puolimas keliais frontais patraukė visos Europos dėmesį, konstatuoja laikraštis “The Washington Times”. Amerikos laikraštis akcentuoja, kad prezidentas Aleksandras Kvasnevskis nuolat ragina dėti naujas pastangas, jog visame Senajame žemyne įsigalėtų demokratija.
Kur tos demokratijos nėra, aišku visiems - Baltarusijoje, kurią valdo paskutinė žemyne diktatūra. Ji vis labiau atakuojama, bet vis dar bando kandžiotis, turėdama tvirtą užtarėją.
Kartu Lenkija vis labiau kratosi jai anksčiau tekusio buferinės valstybės vaidmens. Varšuva mano, kad buferine valstybe dabar turėtų tapti Ukraina.
Naujas impulsas
Naują impulsą Lenkijos pastangoms įtvirtinant jos kaip regiono lyderės vaidmenį davė Varšuvoje surengtas Europos Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame negailėta aštrios kritikos Aleksandro Lukašenkos diktatūrai, kartu didžiausią dėmesį skiriant Ukrainos pastangoms prisišlieti prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO.
Tačiau aukščiausiojo lygio susitikimas Varšuvoje buvo tik vienas Lenkijos aktyvios diplomatinės veiklos frontų, teigia “The Washington Times”. Šiek tiek anksčiau Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos parlamentų pirmininkai pasirašė susitarimą dėl trijų valstybių tarpparlamentinės asamblėjos įkūrimo.
Simboliška, kad dokumentas pasirašytas Ukrainos Lucko mieste, kurį per pastaruosius 500 metų kontroliavo ir lietuviai, ir lenkai, ir ukrainiečiai.
Idėja gimė Kijeve
Tarpparlamentinės asamblėjos kūrimo idėja kilo praėjusį gruodį, kai Lenkijos prezidentas kartu su savo kolega iš Lietuvos Valdu Adamkumi Kijeve veikė išvien, kad įveiktų Ukrainos krizę. “Tačiau šie du prezidentai ir dėjo daug pastangų, kad neleistų Maskvai Ukrainoje turėti marionetinį prezidentą”, - pažymi “The Washington Times”.
Ta asamblėjos kūrimo idėja susisieja su istorija: XIV-XVIII amžiais egzistavo lenkų ir lietuvių valstybė, kuri savo klestėjimo viršūnėje buvo nusidriekusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir kuriai priklausė didelė dalis dabartinės Ukrainos žemių.
Šios karalystės kariuomenė buvo įžengusi į Maskvą ir net užėmusi Kremlių, to nepavyko padaryti netgi Hitlerio vermachtui, ir rusai iki šiol to nepamiršo, pažymi “The Washington Times”.
Tarpparlamentinės asamblėjos tikslas - sudaryti prielaidas įtraukti Ukrainą į demokratines Europos institucijas, o po to į šį kelią, vedantį tik į Vakarus, atvesti Moldovą ir Baltarusiją.
Baltarusijoje valdanti diktatūra suvokia, kad apie šios šalies sienas siaučia smarkūs permainų vėjai. A.Lukašenka ne kartą kaltino Lenkiją, kad ji Vašingtono užsakymu eksportuoja revoliuciją.
Oficialusis Minskas ėmė žaisti etninių lenkų korta, tai iš karto sukomplikavo Lenkijos ir Baltarusijos santykius.
Prašo ES pagalbos
Kaip pažymėjo agentūra Reuters, prezidentas A.Kvasnevskis šiomis dienomis vėl išreiškė nerimą dėl padėties Baltarusijoje ir paragino ES padėti apsaugoti šioje šalyje gyvenančią lenkų tautinę mažumą.
Lenkijos užsienio ministerija pranešė, kad Baltarusija apkaltino Varšuvą naudojant lenkų mažumą, siekiant surengti sukilimą prieš prezidentą A.Lukašenką, ir aukšto rango lenkų diplomatą paskelbė nepageidaujamu asmeniu.
Lenkija pareiškė, kad, atsakydama į tai, nusprendė išsiųsti baltarusių diplomatą. Vis dėlto Minskas tvirtina, kad Lenkija prieš kelias savaites įsakė išsiųsti baltarusių pasiuntinį ir būtent dėl to Minskas Lenkijos ambasados pirmąjį sekretorių Mareką Bucką paskelbė persona non grata.
Baltarusijos išplatintame pareiškime taip pat teigiama, kad M. Bucka domėjosi veikla, kuria buvo siekiama “destabilizuoti” šią postsovietinę valstybę.
Baltarusijos teigimu, kaimyninė Lenkija perversmą siekia pradėti panaudodama etninę lenkų mažumą.
Lenkija neigia bet kokius kaltinimus, neva ji kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, tačiau teigia, kad Varšuva privalo garsiai prabilti apie kaimyninėje valstybėje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.
Anksčiau Baltarusijos valdžia anuliavo didžiausios lenkų bendrijos vadovų rinkimus ir pareikalavo, kad jai vadovautų prezidento A.Lukašenkos atžvilgiu palankiai nusiteikę žmonės.
Bendras taikdarių batalionas
Demokratijos eksportui Baltarusijos kryptimi atsitrenkus į užtvaras, Varšuva plėtoja veiklą kita kryptimi. Aukščiausiojo lygio susitikimo Varšuvoje išvakarėse A.Kvasnevskis, jo kolega iš Lietuvos V.Adamkus, Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas, taip pat Ukrainos užsienio reikalų ministras Borisas Tarasiukas per susitikimą aptarė, kokių imtis pirmųjų žingsnių, kad Ukraina greičiau taptų NATO nare.
Varšuvai pasiūlius, Lenkija, Lietuva ir Ukraina suformuos bendrą trijų valstybių kariškių taikdarių batalioną. Jis bus dislokuotas Kosove. Batalione, kuris bus sudarytas iki šių metų pabaigos, bus po dvi kuopas lenkų ir ukrainiečių ir viena - lietuvių.
“Būtų labai supaprastinta teigiant, kad naujoji Lenkijos strategija yra antirusiško pobūdžio”, - nurodo “The Washington Times”, pridurdamas: “Toks gali susidaryti efektas, bet nebūtinai yra toks sumanymas”.
Lenkija praleido daugiau kaip dešimt metų ties naujosios Europos riba. Būti šia riba, ES rytiniu bastionu ji daugiau nenori. Varšuvoje manoma, kad dabar buferio vaidmenį galėtų vaidinti kas nors kitas, pavyzdžiui, Ukraina, kuriai, atrodo, tokia perspektyva labai patinka. Tai liudija jos pastarieji žingsniai tarptautinėje arenoje.
