Vyriausybės vadovė priekaištauja Rusijai, o prezidentas V.Juščenka - premjerei

Įvedusi reguliuojamas benzino kainas, Ukraina susidūrė su kuro deficitu; daugelyje degalinių sunku ar visai neįmanoma nusipirkti benzino, konstatavo BBC.

Kai kurie Ukrainos politikai dėl to kaltina Rusiją, tačiau prezidentas priekaištauja vyriausybei, kuri esą smulkmeniškai kišasi į ūkio subjektų veiklą.

Praėjus trims savaitėms

Kuro deficitas atsirado praėjus trims savaitėms po to, kai vyriausybė pradėjo reguliuoti naftos produktų kainas, kurios balandį pradėjo sparčiai didėti.

Tada Ukrainos valdžia tikino, jog taip yra todėl, kad Rusijos kompanijos visiškai užvaldė šalies naftos rinką. Šios kompanijos labai priešiškai sutiko Ukrainos vyriausybės planus reguliuoti naftos produktų kainas ir pradėjo tolydžio mažinti tiekimo mastus.

Ukrainos ekonomikos ministras Sergejus Teriochinas BBC korespondentui sakė, kad visos šalies naftos perdirbimo įmonės pirmąją gegužės pusę iš Rusijos gavo tik pusę milijonų tonų naftos - 39 proc. mažiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį.

Kijevas priverstas trauktis atgal

Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Timošenko apkaltino Rusijos kompanijas, kad jos dirbtinai sukūrė benzino deficitą. Pasak jos, gegužės pradžioje beveik visai savaitei buvo nutrauktas naftos tiekimas įmonei “Ukrtatnafta”, priklausančiai valstybei.

“Naftos tiekimas Ukrainai nutrauktas ar sumažintas sąmoningai, nors visi kontraktai apmokėti iš anksto”, - sakė J.Timošenko ir pridūrė, kad priežasčių reikia ieškoti politikoje.

Tačiau, pasak BBC, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka kritikavo vyriausybės vadovės poziciją.

“Kišimasis į kainodarą ir spaudimas ūkio subjektams sudarė situaciją, kurioje didelė dalis tarptautinės rinkos dalyvių į Ukrainą žiūri labai įtariai”, - sakė prezidentas.

Ukrainos valdžia buvo priversta trauktis atgal. Vyriausybė leido maždaug 8 proc. padidinti naftos produktų kainas, o parlamentas atšaukė kovą priimtą nutarimą dėl akcizo benzinui ir muitų visiems naftos produktams padidinimo.

Po šių skubių žingsnių V.Juščenka teigė esąs įsitikinęs, kad dabar yra visos galimybės susitarti su Rusijos naftos kompanijomis dėl šio konflikto sureguliavimo.

Prašo pagalbos

Tačiau krizė tebesiaučia. Gelbėdamas padėtį, V.Juščenka kreipėsi į Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kvasnevskį su prašymu patiekti Ukrainos rinkai naftos produktų, pranešė interneto svetainė “Rosbalt”.

Naftos produktais Ukrainoje prekiaujančios “Lukoil Ukraina” ir “TNK-BP Ukraina” apribojo benzino pardavimą savo degalinėse iki 10 litrų vienam automobiliui, kol baigsis degalų pirkimo bumas.

Ukraina Baltijos šalyse ir Moldovoje nusipirko 70 tūkst. tonų naftos produktų. Tai turėtų padėti normalizuoti padėtį Ukrainos rinkoje. Apie tai anksčiau informavo Ukrainos energetikos ministras Ivanas Plačkovas.

“Pasirašytos sutartys dėl maždaug 70 tūkst. tonų šviesių naftos produktų įsigijimo. Šis kiekis jau rengiamas Baltijos šalių ir Moldovos naftos perdirbimo gamyklose ir netrukus pasieks Ukrainą”, - sakė I.Plačkovas.

Savo ruožtu J.Timošenko pažadėjo stabilizuoti padėtį šalies rinkoje. Vyriausybės vadovė pareiškė, jog Odesoje bus pastatyta gamykla, kuri perdirbs “ne rusiškos kilmės” naftą. Iš kur bus gaunama žaliava, premjerė nenurodė.

Parlamentarai kalba apie diktatą

Tačiau kai kurie Ukrainos parlamentarai gina premjerę teigdami, kad pagrindiniai krizės kaltininkai - Rusijos naftos koncernai.

Parlamentaras Michailas Volynecas radijo stoties “Svoboda” korespondentui teigė, kad “Rusijos koncernai - monopolistai, ir jie turi visas galimybes diktuoti kainas ir savo sąlygas”. “Šių monopolistų diktatas - akivaizdus”, - sakė parlamento narys.

Paklaustas, ko tuo diktatu siekiama, M.Volynecas sakė: “Pamokyti Juščenką ir jo vyriausybę. Jei ir nesiekiama paklupdyti Ukrainos vyriausybę, tai bent priversti skaitytis su diktatu, kurio Rusija visada griebdavosi prieš respublikas, už ją mažesnes”.

Su M.Volynecu sutinka kitas parlamentaras - Sergejus Sobolevas, irgi teigiantis, kad krizės priežastis - grynai politinė. “Yra tokių, kurie nori pamokyti Ukrainos naująją valdžią, kaip reikia gyventi”, - sakė S.Sobolevas.

Apžvalgininkai pažymi, kad krizė Ukrainoje kilo netrukus po to, kai šios šalies valdžia paskelbė, kad jos pagrindiniai prioritetai užsienio politikoje - narystė Europos Sąjungoje ir NATO.