Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Sovietmečio palikimas
2003-05-02
Leonas ŽALYS
Rusijos politikai padarė viską, kad ši šalis prarastų bet kokią įtaką pokario Irake
Rusijos nepriklausoma žiniasklaida vis dar analizuoja klaidas, kurias darė šios šalies politikai, iki galo remdami supuvusį Sadamo Huseino režimą. Maskvos savaitraštis “Novoje vremia” pažymi, kad Rusijos žmonių protuose dominuoja antiamerikietiškos nuotaikos, išlikusios nuo sovietmečio.
Mitingų dvasia gyva
Dar daug kas prisimena, kaip sovietmečiu valdžia suvarydavo žmones į mitingus, kuriuose reikėdavo pasmerkti “Amerikos kariauną”. Virš minios plevėsuodavo įsakmūs šūkiai, o oratoriai iš lapelių skaitydavo savo mintis, “suderintas” keliose instancijose.
Tuo pat metu intelektualų elito atstovai rašė “mokslinius” traktatus apie “Amerikos imperializmo krizę”.
Niekas nekvaršino sau galvos, kam viso šito reikia. Mitingai, kuriuose buvo plūstama Amerika, buvo tapę savotišku ritualu. Bent tada taip atrodė.
1991-aisiais atėjo laisvė. Ir staiga paaiškėjo, kad septyniasdešimt mulkinimo metų nepraėjo veltui. Tapo akivaizdu, kad dauguma rusų nekenčia Amerikos, rašo “Novoje vremia”.
Čia pat kyla klausimas: kodėl? Pavydas dėl to, kad amerikiečiams sekasi, o rusams - ne? Kad ir kaip būtų, priešiškumas amerikiečiams tapo svarbiausiu motyvu, vienijančiu rusus.
Kas kaltas dėl nesėkmių?
Taip, Amerika neretai rusus nervina savo galia ir užsispyrimu, tikėjimu savo istorine misija pasaulyje ir netgi nuožmia kova su rūkymu, pastebi savaitraštis.
Ir vis dėlto ne Amerika kalta, kad praėjusio amžiaus pradžioje Rusija, apmulkinta Lenino, nuėjo klystkeliais. Nors formaliai ji atsisakė savo komunistinės praeities, Rusija vis dar niekaip negali surasti savo vietos pasaulyje.
Ne Amerika kalta, kad Rusijos miestų gatvėmis dabar šlaistosi būriai tėvų pamestų vaikų, kad žiemomis rusai neturi kuo pasikurti krosnies.
Ne Amerika kalta, kad Rusijos armijoje nuo tos prakeiktos “dedovščinos” per metus žūsta ne mažiau karių, negu Čečėnijoje, rašo savaitraštis.
Trys kolektyvinio pamišimo etapai
Demokratija Rusijoje - vis dar trapi. Tuo naudojasi politiniai šarlatanai, tebemulkinantys visuomenę. Kaip geriausiai nuslėpti savo nesėkmes? Surasti “tikruosius” kaltininkus. Jų Rusijoje aptikti nesunku.
Dėl visų sunkumų kalti žydai, kuriuos gina Amerika. Ši tezė Rusijoje tapo labiausiai perkama preke, “nes ji pardavinėjama ant kiekvieno kampo”, rašo “Novoje vremia”.
Paprastai ši neapykanta tarsi snūduriuoja, užtat kai kada pavirsta nacionaline isterija. Per pastaruosius trejus metus taip atsitiko tris kartus. NATO akcija Kosove, žiemos olimpinės žaidynės Solt Leik Sityje, dabar - karas Irake. Visi šie trys įvykiai - mūsų kolektyvinio pamišimo etapai, pažymi savaitraštis, pridurdamas, jog pastarasis buvo “itin sunkus ir skausmingas”.
Rusai Amerikos vėliavų nedegino. Jie jas tiesė po kojomis prastose užeigose, draskė ir vyniojo ant grindų šepečių. Ant vieno namų Maskvoje metro dydžio raidėmis užrašė: “Sadamai, atkeršyk už “Kurską!”
Dauguma rusų Bušą vadino Hitleriu, o Iraką - Bresto tvirtove. O kai per televiziją parodė nukautus amerikiečių karius, rusų džiaugsmui nebuvo galo, su apgailestavimu konstatuoja “Novoje vremia”.
Vizitai tapo mįsle
Karo išvakarėse Kremlius į Bagdadą pasiuntė du tituluotus politikus - visiems gerai žinomą Sadamo Huseino bičiulį Jevgenijų Primakovą ir Valstybės Dūmos pirmininką Genadijų Selezniovą. Ar jie ketino Irako diktatorių paraginti pažvelgti rūsčiai realybei į akis? Ar turėjo paremti moraliai?
O gal iškalbingai pademonstruoti, kad Rusija bičiulių nelaimėje nepalieka? Susidarė kaip tik toks įspūdis. Jeigu J.Primakovas Bagdade lankėsi vos ne patyliukais, tai G.Selezniovo, kuris Rusijos hierarchijoje užima ketvirtąją vietą, viešnagė buvo triukšminga. Po vizito Valstybės Dūmos pirmininkas aiškino, kaip tvirtai Sadamas Huseinas spaudžia ranką ir koks ramus jo žvilgsnis.
Nieko nuostabaus, kad po tokių vizitų su pirmosiomis salvėmis, nuaidėjusiomis Irake, Rusijoje antiamerikietiška isterija paūmėjo, rašo savaitraštis.
Ateina prablaivėjimas
Kiekviena isterija gera bent tuo, kad anksčiau ar vėliau ji baigiasi. Neišvengiamai ateina prablaivėjimas. Kaip tik tokioje būsenoje atsidūrė Rusija.
Pasigirdo drovių balsų, kad Bušas vis dėlto ne Hitleris. Maskvos parduotuvėse vėl aptarnaujami amerikiečiai.
Labiausiai tituluoti politologai vėl ėmė samprotauti, koks turėtų būti Irakas po karo, kokį vaidmenį jame galėtų vaidinti Rusija, nors, kaip sakoma, šaukštai jau po pietų. Nevykėliai generolai, pranašavę Amerikai gėdingą pralaimėjimą, diskutuoja, kokias išvadas iš JAV triumfo galėtų padaryti Rusijos kariškiai.
Kai emocijos atvėso, atėjo laikas, nors ir pavėluotai, dar kartą įvertinti Irako epopėją. Bet svarbiausia išvada jau aiški: Rusijos politikai padarė viską, kad ši šalis prarastų bet kokią įtaką pokario Irake.
Su pralaimėjimu tenka susitaikyti. Prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas pareikšti, kokia svarbi jo šaliai yra strateginė partnerystė su Amerika. Bet dabar Maskva turi rimtai susirūpinti, kaip neutralizuoti tą žalą, kurią Rusijos ir JAV santykiams padarė neapgalvota Kremliaus politika, rašo “Novoje vremia”.
