Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Simbolinės pergalės skonis
2004-04-20
Leonas ŽALYS
Ispanijos kontingento skubotas atšaukimas iš Irako vertinamas prieštaringai
Antisadamiškajai koalicijai gali iškilti rimta grėsmė, jeigu kitos valstybės pasielgs taip, kaip tai padarė Ispanija, kurios vyriausybė galutinai nusprendė be didelių vilkinimų atšaukti iš Irako savo karinį kontingentą. Nors oficialusis Madridas teigia, kad jo apsisprendimui neturėjo įtakos kruvini išpuoliai, kuriuos Ispanijos sostinėje kovo 11-ąją surengė teroristai, tačiau apžvalgininkai įsitikinę, jog naujoji šalies vyriausybė neatlaikė spaudimo visuomenės, manančios, kad piktadariai smogs dar kartą, jeigu jų reikalavimai trauktis iš Irako nebus įvykdyti.
“Tautos valia”
Naujasis Ispanijos premjeras socialistas Chosė Luisas Sapateras jau kitą dieną po inauguracijos paskelbė, kad kariai iš Irako bus atšaukti “per artimiausias dvi savaites”. Britų BBC ta proga pažymėjo, kad “toks radikalus klausimo sprendimas daug kam buvo netikėtas”.
Nors socialistai dar prieš rinkimus žadėjo, kad kariai bet kokiu atveju bus atšaukti, bet kariniai apžvalgininkai manė, kad tai bus padaryta tik po birželio 30-osios, jei iki šio termino Irake esančios pajėgos negaus Jungtinių Tautų (JT) mandato. JAV iki liepos 1-osios Irako valdymą žada perduoti patiems irakiečiams.
Ispanijos premjeras savo netikėtą žingsnį paskubomis sugrąžinti į tėvynę 1400 karių motyvavo tuo, kad jis nesiryžo ignoruoti “tautos valios”- net 90 proc. ispanų priešinosi karių siuntimui į Iraką.
Tuo pat metu Ch.L.Sapateras atmetė priekaištus, kad jo vyriausybė kapituliavo prieš terorizmą.
“Vokiečių banga” savo komentare vakar pažymėjo, kad Ispanijos premjeras tokio radikalaus žingsnio ėmėsi po to, kai galutinai prarado viltį sulaukti tokio JT sprendimo, kuris įteisintų užsienio karinių pajėgų buvimą Irake.
Koalicijos skaldymas
Į Madrido nutarimą labai operatyviai ir su džiaugsmu reagavo radikalusis pamokslininkas Moktada al Sadras, pasiskelbęs tariamai visos irakiečių tautos sukilimo lyderiu. Jis per savo atstovą išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad “kitų šalių vyriausybės, jeigu jos jaučia atsakomybę už savo karių, dislokuotų Irake, gyvybes, privalo pasekti Ispanijos pavyzdžiu”.
M.al Sadro atstovas pažymėjo, kad duotas nurodymas nepuldinėti Ispanijos karių ir nekliudyti jiems saugiai išvykti namo. Kariniai apžvalgininkai tikina, kad maištininkai taip mėgina skaldyti antisadamiškąją koaliciją tuo metu, kai jai priklausančių šalių sostinėse vis labiau jaučiamas susirūpinimas dėl didėjančios krizės Irake.
Vašingtonas reagavo ramiai
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos neatmetė galimybės, kad Ispanijai nusprendus pasitraukti iš Irako, ir kitos šioje šalyje pajėgas dislokavusios valstybės gali iš naujo persvarstyti savo poziciją. Tai pareiškė JAV prezidento Džordžo V.Bušo patarėja nacionalinio saugumo klausimais Kondoliza Rais. Ji televizijos ABC laidai “This Week” sakė: “Žinome, kad yra ir kitų šalių, ketinančių iš naujo įvertinti situaciją”. “Net 34 valstybės yra dislokavusios savo pajėgas Irake; todėl manau, kad bus tam tikrų permainų”, - sakė ji.
Baltieji rūmai tik norėtų, kad ispanų karių išvedimas būtų “koordinuotas, atsakingas ir drausmingas”.
Vadovaujant ankstesniam ministrui pirmininkui Chosė Marijai Asnarui, Ispanija kartu su Didžiąja Britanija ir Italija tvirtai parėmė JAV prezidento sprendimą praėjusiais metais surengti karinę operaciją Irake.
Kai oficialusis Vašingtonas demonstravo olimpinę ramybę, Demokratų partijos kandidatas į JAV prezidentus Džonas Keris išreiškė nusivylimą Ispanijos vyriausybės sprendimu. Jam antrino Džonas Vorneris, pirmininkaujantis įtakingam Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui. Televizijai CNN jis pripažino, kad Ispanijos vyriausybės sprendimas išvesti karius iš Irako amerikiečiams kelia nerimą.
Rūpestis dėl domino efekto
BBC korespondentas Vašingtone Maiklas Biukananas pažymi, jog Baltieji rūmai tebesitiki, kad Madrido sprendimas ir reakcija į jį netaps “pasaulinio masto sąmyšiu”. Ispanų kontingentas nesudarė nė vieno procento karių, tarnaujančių antisadamiškosios koalicijos gretose, todėl kariniu požiūriu misijos nutraukimas - ne problema, pažymi korespondentas. Kur kas sunkesnės gali būti politinės šio žingsnio pasekmės, nurodo jis.
Aktyvios koalicijos narės praradimas smogs sunkų smūgį Dž.V.Bušo suburtos “gėrio koalicijos” įvaizdžiui ir provokuos domino efektą, kad ir kitos šalys, pasiuntusios į Iraką savo karius, ims svarstyti, ar joms nevertėtų pasekti Madrido pavyzdžiu.
Australija pasmerkė
Tuo tarpu kai kurios šalys, dalyvaujančios jungtinėse koalicijos pajėgose, kritikavo Ispanijos sprendimą. Itin aštriai reagavo viena ištikimiausių JAV sąjungininkių - Australija. Jos premjeras Džonas Hovardas pareiškė, kad jo šalis “nepaseks prastu Ispanijos pavyzdžiu”.
Premjeras tvirtino, kad, išvedus ispanų karius, prieš dvi savaites kilęs maištas Irake sustiprės, nes “maištininkai pajus mažos, bet simbolinės pergalės skonį”. Dž.Hovardas teigė manąs, kad padidės spaudimas ir kitų šalių vyriausybėms.
Jau yra pranešimų, kad ispanų pėdomis gali pasekti portugalai; paskelbta, kad Kazachstanas neketina pratęsti savo karių, tarnaujančių Irake, misijos.
“Vokiečių banga” pranešė, jog Vokietijos bundestago “žaliųjų” frakcijos vicepirmininkė Krista Zager pareiškė, kad Ispanijos vyriausybės nutarimas rodo, jog “JT įsikišimas į Irake vykstančius procesus tiesiog būtinas”.
Nesiliaujant maištui, kurį malšinant kasdien žūsta po du tris Amerikos karius, ir tebegrobiant įkaitus didėja poveikis JAV visuomenės nuomonei. Bet BBC korespondentas M.Biukananas teigia, jog beveik niekas neabejoja, kad Baltieji rūmai savo politikos Irake nekeis. Tai būtų tiesiog pražūtinga jų šeimininkui, kai iki rinkimų liko tik keli mėnesiai.
Lenkijos pozicija nesikeičia
Reuters-BNS. Lenkija nepaseks Ispanija ir neišves savo karių iš Irako, vakar pranešė vyriausybės atstovas spaudai, tačiau pridūrė, kad taip pat neketinama siųsti naujų karių, kurie pakeistų namo grįžtančius ispanus.
“Ispanijos sprendimas nepakeis mūsų pozicijos dėl Irako. Nors šis žingsnis yra tam tikras iššūkis koalicijos kariams, nes reikės surasti, kuo pakeisti ispanų karius”, - sakė Marcinas Kašuba.
“Tačiau Lenkija jokiu būdu neketina didinti savo karių skaičiaus Irake arba pratęsti jų buvimo šalyje laiką. Mes tebemanome, kad valdžios perdavimas irakiečiams turi įvykti kuo greičiau”, - pridūrė jis.
Viena ištikimiausių JAV sąjungininkių Lenkija kontroliuoja vidurio ir pietų Irako zoną, kurioje saugumą užtikrina daugiašalės pajėgos, tarp jų ir ispanai.
