Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Rusijos vadovų košmarai
2010-02-01
"The Christian Science Monitor" inf.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas su kitais politiniais lyderiais praėjusį penktadienį Kremliuje diskutavo apie demokratijos būklę jų šalyje. Politinio tandemo nuomonės netikėtai išsiskyrė.
D.Medvedevas sutiko su opozicijos lyderiais, kad dėl stiprios vienos partijos (prokremliškos "Vieningosios Rusijos" – red. past.) įtakos Rusijos regionuose valdžia neatstovauja visiems visuomenės sluoksniams, o kartais netgi yra neveiksni. Pasak prezidento, tai rimta kliūtis ekonominei pažangai.
Toks D.Medvedevo pareiškimas nustebino ekspertus. Anot jų, Rusijos valdžia pradėjo suvokti, kad naftos ir dujų "aukso amžius" baigėsi ir kad milžiniškos pajamos, kurios anksčiau leido užglaistyti socialines problemas, atsinaujins dar negreitai. Todėl D.Medvedevas šalies modernizaciją vadina vienu svarbiausių savo prezidentavimo tikslų.
"Valdžia supranta, kad išlaikyti socialinį stabilumą ir pelnyti visuomenės pasitikėjimą padės tik politinės reformos, – sakė Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos politologė Valerija Kasamara. – Žmonės praranda tikėjimą sąžiningais rinkimais ir nenori juose dalyvauti. Valdžia bijo destabilizacijos, todėl nori parodyti, kad kažkas yra daroma."
Nuo to laiko, kai prieš dešimt metų V.Putinas atėjo į Kremlių, Rusijos politinė sistema susiaurėjo, uždraustos kai kurios politinės partijos, atšaukti gubernatorių rinkimai, panaikinta galimybė nepriklausomiems kandidatams dalyvauti rinkimuose, o įtakingi televizijos kanalai atsidūrė valdžios rankose.
Per susitikimą Kremliuje sausio 22 d. V.Putinas gynė savo palikimą tvirtindamas, kad visos šios priemonės buvo būtinos socialiniam stabilumui išlaikyti.
"Nuolat turime galvoti, kaip tobulinti mūsų politinę sistemą, bet veikti reikia itin atsargiai, – sakė premjeras. – Negalime leisti, kad mūsų politinė kultūra vystytųsi pagal Ukrainos scenarijų."
Maskvos Karnegio centro analitikas Nikolajus Petrovas teigia, kad Rusijos politinį elitą, ypač V.Putiną, labai baugina Ukrainos pavyzdys. "Kremlius išnaudoja politinį chaosą Ukrainoje bandydamas įrodyti, kad valdomos demokratijos sistema yra geresnė", – tikino ekspertas.
Levados centro gruodį atliktos apklausos duomenimis, 57 proc. Rusijos gyventojų mano, kad jų valstybė turi būti demokratiška, bet tik 9 proc. pastaraisiais metais įžvelgė demokratijos plėtros ženklų. O 23 proc. respondentų pareiškė, kad demokratinė sistema Rusijai netinka.
