Kiekviena įkaitų drama patvirtina, jog šalis tokiems išbandymams nepasirengusi

Lietuvos antiteroristinių operacijų specialistai mano, kad vaduojant įkaitus Šiaurės Osetijos mokykloje neišvengta daugybės aukų todėl, jog nebuvo profesionalių derybų su grobikais ir veiksmų kontrolės. Jie pažymi, kad Rusijoje tai nuolat kartojasi, nes nesimokoma iš klaidų, o žmogaus gyvybė nėra didžiausia vertybė.

Nekelta tikslo grobti vaikus

Antiteroristinių operacijų rinktinės “Aras” vadas Viktoras Grabauskas “Kauno dienai” teigė, kad Rusijos specialiosios tarnybos privalėjo būti pasirengusios neplanuotam šturmui, bet taip nebuvo. “Operacijai turėjo vadovauti ir dalyvauti tik profesionalai, o išlaisvinimo veiksmuose veikė ir nemažai ginkluotų pašalinių žmonių”, - sakė jis.

V.Grabauskas nemano, kad grobikai savo tikslams specialiai pasirinko vaikus ir mokyklą. “Didžiuosiuose miestuose yra daug objektų, kur susiburia daug žmonių. Provincijoje, nedideliame mieste tokių vietų nedaug. Viena jų - mokykla, kur galima pagrobti ir laikyti daug įkaitų. Todėl nemanau, kad specialiai grobti vaikai”, - sakė V.Grabauskas.

Grobikai dažnai stengiasi gražiai elgtis su įkaitais, mėgindami juos palenkti į savo pusę, bet Šiaurės Osetijoje viskas buvo kitaip. “Vadinamasis Stokholmo sindromas suveikia, kai nėra daug žmonių, grobikai ir įkaitai bendrauja betarpiškai. Tada atsiranda artimesni santykiai tarp jų. Kai yra masė žmonių, tokie dalykai praktiškai neįmanomi”, - aiškino V.Grabauskas.

Chaosas nustelbė viską

Anot “Aro” vado, normalios derybos taip ir neprasidėjo. “Jau dramos pradžioje akcentavau, kad pirmiausia reikia pasiekti, kad situacija būtų kontroliuojama. Nuo pat pradžių ten buvo chaosas. Tikėjausi, kad vėliau, įsijungus profesionalams, situacija taps labiau kontroliuojama, bet taip neatsitiko. Taip pat manau, kad nebuvo profesionalių derybų, kurias turėjo vesti tik profesionali derybininkų grupė. Kai į derybas įtraukiami tretieji asmenys, kaip buvo Beslane (gydytojas, aukštas pareigūnas), tai turi vykti tik per derybininkų filtrą”, - sakė V.Grabauskas.

Ar derybos galėjo pakeisti įvykių eigą? “Manyčiau, kad derybos visada tai gali, tam jos ir vykdomos. Buvo aišku, kad per šturmą bus daug aukų. Šturmas įvyko greičiausiai neplanuotai, kai iškilo reali grėsmė įkaitų gyvybei”, - mano V.Grabauskas.

Anot jo, griežta operacijos kontrolė galėjo sumažinti aukų skaičių. “Kiekviena tarnyba turi žinoti savo atsakomybės ribas. Neturi būti pašalinių asmenų. Niekas neturi nei išeiti, nei įeiti į teritoriją. Kas atsakingas už perimetro apsaugą, tuo ir turi užsiimti, o ne dalyvauti šturme. Bet šturmas - didžiulė rizika. Net ir geriausiai parengti padaliniai gali patirti fiasko, kai viską lemia atsitiktinumas”, - aiškino “Aro” vadas.

Lietuvoje dėl politikos žmonės negrobiami

Pasak V.Grabausko, nutikus panašiems įvykiams Lietuvoje, būtų veikiama pagal numatytus planus. “Visi žinotų, kas už ką atsako. Situacijos kontrolė būtų geresnė. “Aro” rinktinėje yra profesionalūs derybininkai. Bet niekada negali garantuoti. Jei grobikai gerai ginkluoti, turi sprogmenų, negalima sakyti, kad visada tokiu atveju įmanoma išvengti aukų”, - sakė V.Grabauskas.

Anot jo, Lietuvoje nė karto įkaitai negrobti dėl politinių motyvų. “Prieš dešimtmetį Jonavoje banko plėšikas paėmė įkaitę. Vykstant deryboms, įkaitas pradėjo kelti tarsi politinius reikalavimus, mėgino tuo prisidengti. Derybos truko apie parą. Grobikas buvo nušautas, įkaitė išvaduota”, - priminė jis.

Blogiau nei Rusijoje - tik Egipte

“Rusiškas stilius. Blogiau yra tik Egipte. Ten iš karto ir įkaitai, ir grobikai subombarduojami. Jie sako, kam padės Alachas, tas išgyvens”, - sakė “Arui” anksčiau talkindavęs psichologas, tarpusavio santykių specialistas Darius Radkevičius.

Anot jo, Rusijoje visos įkaitų dramos baigiasi panašiai, nes nebandoma pradėti normalių derybų. “Teisingai apie rusus sako amerikiečiai ir anglai - jie niekada nesimoko iš klaidų. Rusijoje niekada nepradedamos normalios derybos. Įvyksta tik dėmesį atitraukiančios derybos, kad būtų galima pasirengti šturmui. Kodėl? Rusijoje nevertinama žmogaus gyvybė. Rusai niekada neprašo pagalbos, nors siūlė ją ir amerikiečiai, ir anglai”, - sakė jis.

Pasak pašnekovo, derybomis įmanoma pakeisti įvykius. “Arba bent sušvelninti pasekmes. Sakote, ten kelti neįgyvendinami politiniai reikalavimai? Bet juk daug kur pasaulyje dėl politikos imami įkaitai. Bet ar, be Rusijos, yra dar nors viena valstybė, kurioje žūtų tiek daug įkaitų? Nėra”, - nukirto jis.

D.Radkevičius pažymėjo, kad Vakaruose įkaitų dramos retai baigiasi didžiulėmis žmonių aukomis. “Tai gali atsitikti vieną kartą. Panaši tragedija Izraelyje įvyko aštuntą dešimtmetį. Tada mokykla šturmuota, žuvo daug vaikų. Izraelyje priimta daug sprendimų, kad tai nesikartotų. Ir daugiau tai nesikartoja, nors žydai su palestiniečiais tebekariauja. Rusijoje ir ateityje įkaitų drama baigtųsi panašiai. Aukoms lieka viena išeitis - kelti bylas vyriausybei ir reikalauti milijonų, kaip darė maskviečiai po 2002 metų tragedijos teatre”, - sakė D.Radkevičius.