Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Rusija mina ant to paties grėblio
2012-02-01
BBC inf.
Padėtis Sirijoje toliau kaista, bet Vakarų pastangas imtis griežtų priemonių blokuoja Rusija. Ekspertai įspėja, kad Maskva vėl daro tą pačią klaidą, bet turi paaiškinimų, kodėl.
Pavojingas krovinys
Rusijos krovininis laivas, gabenantis pagrindinio šalies ginklų eksportuotojo konteinerius, sausio 10 d. dėl suprastėjusių oro sąlygų Viduržemio jūroje neplanuotai sustojo Kipro Limasolio uoste. Į denį pakilę pareigūnai nustatė, kad laivas gabena pavojingą krovinį.
Gerai informuotas šaltinis Didžiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui patvirtino, kad krovinys, kurį sudarė tonos ginkluotės, buvo skirtas Sirijos saugumo pajėgoms. Jos kaltinamos žiaurumais prieš savo piliečius, tūkstančių žmonių nužudymu ir kankinimais.
Kelias valandas pastovėjęs laivas išplaukė toliau ir dar po keleto dienų pasiekė Sirijos Tartuso uostą.
Tai buvo viena iš pastarųjų Rusijos ginklų ir amunicijos siuntų Basharo al Assado vyriausybei, kuri yra ištikima Maskvos sąjungininkė ir jau ilgus dešimtmečius palaiko gerus santykius.
Ekspertų skaičiavimais, maždaug 10 proc. Rusijos eksportuojamų ginklų keliauja į Siriją, o dabar galiojančių sutarčių vertė siekia 1,5 mlrd. dolerių. Be amunicijos, Maskva Damaskui pastaruoju metu pardavė mokymams skirtą karo lėktuvą, oro gynybos sistemų ir prieštankinių ginklų.
Sirijos vyriausybė nelieka skolinga ir mainais leidžia Rusijos karo laivynui naudotis Tartuso uostu. Tai yra paskutinė Rusijos karinė bazė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų.
Maskva nenori antros Libijos
Rusijos vyriausybė tvirtina, kad prekiaudama ginklais su Sirija nepažeidžia jokio embargo, nes prie jo nesijungė, ir tiesiog vykdo galiojančias sutartis. Tačiau Vakarai ir kai kurios arabų šalys vis garsiau reiškia nepasitenkinimą.
"Akivaizdu, kad ginklų tiekimas tokiomis nestabiliomis ir smurtinėmis sąlygomis yra neatsakingas ir tik dar labiau pakurstys kraujo liejimą", – per pastarąjį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį kalbėjo Didžiosios Britanijos ambasadorius Markas Lyallas Grantas.
Rusijos parama Sirijos vadovui B.al Assadui kelia daug diskusijų JT Saugumo Taryboje, kuri svarsto kelių narių praėjusią savaitę pateiktą rezoliuciją. Dokumentas smerkia smurtą Sirijoje ir reiškia paramą Arabų lygos taikos planui bei raginimams B.al Assadui atsistatydinti. Tačiau rezoliucijai nepritaria Kinija ir Rusija, turinčios veto teisę Saugumo Taryboje.
Rusija priekaištauja Vakarų valstybėms, kad jos neteisingai interpretavo Saugumo Tarybos rezoliuciją Libijos atžvilgiu ir padėjo šios šalies sukilėliams nuversti Muammaro al Gaddafi režimą. Maskva teigia nenorinti, kad toks pat scenarijus pasikartotų Sirijoje, ir ragina konfliktuojančias šalis sėsti prie derybų stalo, o pati siūlosi būti tarpininkė.
"Nesame labai susižavėję B.al Assadu, kuris nuolat dalija pažadus ir jų nesilaiko. Bet esame įsitikinę, kad B.al Assadas ir Sirijos visuomenė gali kalbėtis, ir politinio dialogo potencialas dar neišeikvotas", – teigė Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas.
Pirmadienį Rusija pakvietė Sirijos vyriausybę ir opoziciją surengti derybas Maskvoje. Vyriausybė priėmė šį pasiūlymą, bet opozicijos atstovai pareiškė, kad sutiks derėtis tik tuomet, kai B.al Assadas pasitrauks, ir režimas nutrauks smurtą.
"Jeigu opozicija atsisako sėsti prie derybų stalo su režimu, tai kokia yra alternatyva – bombarduoti? Šitai mes jau matėme, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. – Tam Saugumo Taryba niekada nepritars. Aš jums tai garantuoju."
Pralaimėjimų serija
Vakarų analitikai Rusijos poziciją aiškina geopolitiniu pragmatizmu: Sirija yra sena Maskvos sąjungininkė Artimuosiuose Rytuose, o kur dar prekyba ginklais ir karinė bazė Tartuse. Bet būtent pragmatiniu atžvilgiu Rusijos veiksmai kelia daug klausimų.
Per pastaruosius 15 metų kartojosi tas pats scenarijus. Maskva iš pradžių rėmė Jugoslavijos prezidentą Slobodaną Miloševičių, paskui Irako vadovą Saddamą Husseiną, vėliau Libijos lyderį M.al Gaddafi, nors nei turėjo išteklių suteikti jiems realią pagalbą, nei buvo pasiryžusi rimtai pyktis su JAV ir Europa. Galiausiai Vakarai pasiekdavo, ko norėdavo, o Maskva demonstruodavo bejėgiškumą ir patirdavo geopolitinių bei ekonominių nuostolių.
"Rusija vieną po kito praranda sąjungininkus. Be Baltarusijos, Kazachstano ir Venesuelos, beveik nebeliko valstybių, kurias būtų galima vadinti mūsų draugais", – BBC sakė Rusijos politologas Aleksejus Vorobjovas.
Simpatijos ir rinkimai
Kodėl Kremlius jau ketvirtą kartą mina ant to paties grėblio? Kai kurie ekspertai mano, kad į prezidento postą grįžti ketinantis premjeras Vladimiras Putinas simpatizuoja "stipriems lyderiams", kokiu ir pats save laiko.
"Nors V.Putinas mėgsta europietišką gyvenimo būdą, jis mato daug paralelių tarp savęs ir B.al Assado. Asmeninė simpatija, užuojauta B.al Assado likimui verčia jį elgtis taip, kaip jis elgiasi, net jeigu tokiai pozicijai nėra jokio pragmatinio pagrindo", – tikino Rusijos nacionalinės strategijos instituto prezidentas Stanislavas Belkovskis.
Kiti ekspertai atkreipia dėmesį į artėjančius Rusijos prezidento rinkimus. Esą rinkimų išvakarės – ne pats geriausias laikas nuolaidžiauti Vakarams. Anot A.Vorobjovo, Kremliaus užsienio politika dabar skirta vidaus auditorijai.
"Tai nėra kova už Siriją arba Iraną, tai kova su Vakarais. Aišku, kova tik žodinė. Bet visuomenei patinka paprastas ir aiškus signalas: štai, kokie mes, nieko nebijome, niekam nenusilenksime", – aiškino politologas.
