Paskutinis pasispardymas


2009-04-25
Evaldas Labanauskas
Paskutinis pasispardymas

Paskutiniame savo pranešime Prezidentas Valdas Adamkus gana daug dėmesio skyrė Lietuvos užsienio politikai. Skirtingai nei vidaus reikaluose, diplomatijos laimėjimuose Prezidentas įžvelgė daug daugiau gerų dalykų, išskyrus vieną – raginimą ją keisti.

Tai aiški užuomina į lenktynių dėl prezidento posto favoritės Dalios Grybauskaitės kalbų apie planus subalansuoti Lietuvos užsienio politiką ir atsisakyti jos iliuzijų. Argumentas racionalus: Lietuva – nedidelė šalis ir reikia atsižvelgti į realias galimybes, o ne svajoti apie Prometėjo misiją. Ypač dabar, kai šalyje siautėja krizė.

Tai byloja, kad atsisakoma aktyvios Rytų politikos ir lyderystės ambicijų bei periimamas pavyzdys iš Estijos, sutikusios su "auksinės ES provincijos" statusu. Kitaip tariant – daugiau nebebus pasirašinėjama draugystės sutarčių su ubagais, o draugaujama su sprendimus priimančiomis šalimis ir joms nesipriešinama.

D.Grybauskaitė nėra vieniša, ją palaiko dalis apžvalgininkų, kurie kalė Lietuvos diplomatus prie sienos dėl santykių su Rusija. Pastaruoju metu, gal ne taip ryškiai, bet panašios idėjos įsigali ir Užsienio reikalų ministerijoje. Tačiau net ir turint hiperaktyvų ministrą tokia politika per daug laimėjimų kol kas neatnešė. Galbūt naujasis prezidentas pasieks daugiau.

Vis dėlto V.Adamkaus patarimų, skatinančių neatsisakyti idealų ir nekeisti moralinių principų į racionalius argumentus, neverta pamiršti. Nes šios vertybės yra vienintelė sąlyga mažai valstybei išlikti.

"Jei Lietuvos užsienio politika atsitrauktų nuo ilgalaikių tikslų ir pamatinių vertybių, išduotume Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktų idealus", – sakė Prezidentas, bet nežinia ar buvo išgirstas. Juk neverta klausytis "luošo antino" (taip JAV vadinami postą paliekantys ir įtaką prarandantys prezidentai).