Mirtinai pavojingi žygiai


2003-07-17
Leonas ŽALYS
Mirtinai pavojingi žygiai
Kubiečiai už gyvenimą laisvėje moka krauju

Kubiečiai iš nuskurdintos ir diktatūros valdomos šalies nesiliauja bėgę į Vakarus. Užvakar Kubos valdžia pranešė apie pagrobtą geologijos laivą, kuriuo apie 30 žmonių nuplaukė į kaimynines Bahamų salas. Prieš tai per susišaudymą, kilusį mėginant pabėgti žvejų laivu, policija nukovė tris jaunus vyrus.

Nenori komunistinio rojaus

Maskvos savaitraštis “Argumenty i fakty” pažymi, kad “salos gyventojai vis dažniau bėga iš komunistinio rojaus”. Daugiausiai jie plaukia laivais ir net valtimis, todėl daug jų žūsta pakeliui, nors JAV Floridos pakrantė visai netoli - vos už pusantro šimto kilometrų.

Kubiečių bėgimas į Vakarus vėl verčia prisiminti Berlyno sieną. Ją irgi nuolat mėgino įveikti drąsuoliai, kurių didelę dalį nukovė marionetinės Vokietijos Demokratinės Respublikos pasieniečiai.

Savaitraščio duomenimis, per 44 Fidelio Kastro režimo valdymo metus iš salos pabėgo maždaug vienas milijonas žmonių - kas dešimtas kubietis. Pabėgėliams Jungtinėse Valstijose automatiškai suteikiamas politinis prieglobstis.

Ištrūkti iš diktatūros gniaužtų sunku. Todėl bėgliai neretai griebiasi net ginklo. Balandį dvi atskirai veikusios grupės užgrobė keltą ir lėktuvą. Reikalavimas buvo vienas ir tas pats: leisti nekliudomai išvykti į Jungtines Valstijas.

Bėgliams nepasisekė. Trims vyrams, mėginusiems pasprukti keltu, žygis baigėsi visai liūdnai. Jie buvo suimti ir nuteisti mirties bausme sušaudant. Nors tarptautinė bendruomenė smarkiai protestavo, nuosprendis vis dėlto buvo įvykdytas.

Mėginusieji pasprukti lėktuvu buvo nuteisti ilgą laiką kalėti. Bet tai nesustabdė bėglių srauto.

Du mėginimai

Šios savaitės pradžioje kelios dešimtys kubiečių vėl ieškojo kelių į laisvę. Jie užėmė du laivus. Tokių rimtų incidentų nebuvo nuo praėjusio balandžio.

Jūrų žvalgymo kompanijai “GeoCuba” priklausantį laivą antradienį salos Kamagvėjaus provincijoje užgrobė septyni ginkluoti žmonės. Valdžia siekė žūtbūt užkirsti kelią į laisvę.

Režimo pakrantės apsaugos laivas kelias valandas plaukė paskui užgrobtą laivą, bet Kubos specialiosios paskirties pajėgų kariškiai jo šturmuoti nesiryžo. Galiausiai laivas su bėgliais sėkmingai įplaukė į Bahamų salų vandenis.

Tuo metu laive buvo apie 30 žmonių. Kuba iš karto paprašė Bahamų valdžią grąžinti laivą ir jo pagrobėjus, bet atsakymo Havana dar nesulaukė.

Manoma, kad bėgliai Kubai nebus išduoti. Tam gali sutrukdyti drakoniškos bausmės, kurios jų grąžinimo atveju lauktų tėvynėje.

Nušauti ar nusišovę?

Prieš tai Kubos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad pirmadienį ryte salos vakaruose nušauti trys vyrai, mėginę pagrobti žvejų laivą ir pabėgti į Jungtines Valstijas.

Ministerija teigė, kad vienu pistoletu ir dviem peiliais ginkluoti vyrai prieplaukoje įveikė apsaugininką, atėmė jo ginklą ir užgrobė laivą. Jo kapitonas iššoko per bortą, todėl pagrobėjai ilgai negalėjo užvesti variklio. Taip besikrapštančius juos apsupo policija.

Valdžia teigia, kad pagrobėjai - 22, 27 ir 29 metų - nusišovė, kai buvo apsupti. Tačiau jų giminaičiai teigia, kad policininkai juos sąmoningai nušovė.

Giminaičiai piktinosi, kad policija skyrė tik dvi valandas atsisveikinti su žuvusiaisiais - ji į namus atvežė karstus ir liepė skubiai palaidoti.

Kubos propaganda tvirtina, kad į Vakarus veržiasi vien kriminaliniai nusikaltėliai, bėgantys nuo atsakomybės tėvynėje. JAV, į kur bėgliai dažniausiai patenka, valdžia pripažįsta, jog tarp jų yra ir prastos reputacijos asmenų, bet tokių - vienas kitas.

Vieniems laisvę pasirinkusiems kubiečiams paprasčiausiai įkyrėjo Fidelio Kastro diktatūra, kitus iš salos veja skurdas.

Gyvena iš arbatpinigių

Gaunama informacija liudija, kad kubiečiai gyvena itin vargingai.

“Per mėnesį gaunu septyniolika dolerių, mano vyras - dvidešimt penkis, - “Argumenty i fakty” korespondentui Havanoje pasakojo vienos turistinių firmų, veikiančių Kubos sostinėje, darbuotoja Selena, neišdrįsusi paminėti savo pavardės. - Dirbu kasdien, moku keturias kalbas, bet gaunu skatikus. Viską pirkti galima tik pateikus kortelę. Galima ir be jos, bet tuomet bus labai brangu. Negana to, reikia stovėti ilgose eilėse”.

Selena žurnalistui pasakojo, kad jos vyras, inžinierius, dirba oficiantu. Ji sakė, kad abu pragyvena tik iš arbatpinigių, kurių negaili turistai iš Vakarų.

Selena negailėjo karčių žodžių diktatoriui Fideliui Kastro. “Būtų gerai, kad vieną gražią dieną jo neliktų, jis čia nereikalingas, nes visai paseno”, - dėstė savo mintis turistinės firmos darbuotoja, pridūrusi, kad Kubos ateitis - miglose, nes nežinia, į kieno rankas pateks valdžia, kai neliks F.Kastro.

Kai kurie apžvalgininkai mano, kad po diktatoriaus mirties salą valdys karinė chunta, kurioje pirmu smuiku gros aukšto rango kariškiai ir kompartijos, kuri valdžios geruoju niekam neatiduos, veikėjai.