Lenkijos politika neteko veterano


2008-07-15
BNS inf.
Lenkijos politika neteko veterano

76-erių le­gen­di­nis Len­ki­jos po­li­ti­kas Bro­nis­ła­was Ge­re­me­kas žu­vo sek­ma­die­nį per au­to­mo­bi­lių ka­tast­ro­fą.

Užuo­jau­tos žo­džių ne­trūks­ta

Iš vi­sos Eu­ro­pos plūs­ta užuo­jau­tos laiš­kai dėl Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio ir gar­saus vi­du­ram­žių is­to­ri­jos spe­cia­lis­to žū­ties. Le­gen­di­nis ko­vo­to­jas su ko­mu­nis­tų val­džia ir bu­vęs Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras žu­vo jo au­to­mo­bi­liui su­si­dū­rus su prieš­prie­šiais va­žiuo­jan­čia ma­ši­na.

Ava­ri­ja, per ku­rią žu­vo vie­nas ju­dė­ji­mo „So­li­da­ru­mas" stei­gė­jų, įvy­ko ne­to­li Liu­be­nio mies­to Va­ka­rų Len­ki­jo­je. B.Ge­re­me­kas pa­ts vai­ra­vo sa­vo se­da­ną „Mer­ce­des-Benz".
Nuo­šir­džiuo­se užuo­jau­tos laiš­kuo­se ša­lių ly­de­riai gi­ria B.Ge­re­me­ko at­si­da­vi­mą Eu­ro­pai. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas José Ma­nue­lis Bar­ro­so iš­reiš­kė di­džiu­lį liū­de­sį dėl jo mir­ties ir sa­kė, kad jis bu­vo ypač di­dis eu­ro­pie­tis, tvir­tų įsi­ti­ki­ni­mų len­kas. „No­rė­čiau, kad atei­ties kar­tos B.Ge­re­me­ką pri­si­min­tų kaip lais­vos dva­sios pa­vyz­dį ir kad jis mū­sų at­si­mi­ni­muo­se lik­tų kaip vie­nas įtai­giau­sių lais­vės nuo bet ko­kios prie­spau­dos sim­bo­lių", - sa­kė J.M.Bar­ro­so.

Užuojautos laišką nusiuntė ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Petro Vaitiekūno laiške rašoma, kad B.Geremekas - viena žymiausių asmenybių Europoje, svariai prisidėjusių prie laisvos, suvienytos ir demokratinės Europos idėjos.

Rū­pė­jo ir Lie­tu­va

Len­ki­jo­je dėl po­li­ti­ko žū­ties liū­di ir jo drau­gai, ir po­li­ti­niai prie­ši­nin­kai. „Len­ki­jos moks­las ir po­li­ti­ka ne­te­ko di­džio žmo­gaus. Dau­ge­lis mū­sų ne­te­ko drau­go", - tei­gia­ma Len­ki­jos prem­je­ro Do­nal­do Tus­ko pa­reiš­ki­me. „Tai di­džiu­lė ne­tek­tis, -  sa­kė bu­vęs pre­zi­den­tas ir ko­mu­nis­tas Alek­san­de­ris Kwaś­niews­kis. - Jis bu­vo vie­nas Len­ki­jos de­mok­ra­ti­jos tė­vų."

Barz­do­tas, pyp­kę rū­kan­tis B.Ge­re­me­kas taip pat yra ger­bia­mas is­to­ri­kas ir dau­ge­lio kny­gų, įskai­tant lei­di­nius apie Eu­ro­pos vi­du­ram­žių is­to­ri­ją, au­to­rius. Eu­ro­pos Par­la­men­te jis pri­klau­sė Li­be­ra­lų ir de­mok­ra­tų al­jan­so už Eu­ro­pą frak­ci­jai.

B.Ge­re­me­kas la­bai ak­ty­viai rė­mė ir Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę. „Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bė - tai ir de­mok­ra­ti­nės Len­ki­jos ga­ran­tas", - sa­ky­da­vo jis.

Gy­nė sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus

Jo tvir­tas po­zi­ci­jas ir pa­si­ry­ži­mą gin­ti sa­vo tie­są de­monst­ruo­ja per­nykš­tis konf­lik­tas. Anuo­met B.Ge­re­me­kas bu­vo įsi­vė­lęs į konf­lik­tą su kon­ser­va­ty­via Ja­ros­ła­wo Kac­zyńs­kio - pre­zi­den­to Le­cho Kac­zyńs­kio bro­lio dvy­nio - vy­riau­sy­be. Jis at­si­sa­kė pri­pa­žin­ti nau­ją liust­ra­ci­jos įsta­ty­mą ir pa­teik­ti dek­la­ra­ci­ją dėl to, ar bu­vo su­si­jęs su ko­mu­nis­tų lai­kų slap­tą­ja po­li­ci­ja. Anot jo, tas nau­jas įsta­ty­mas, ku­rio tiks­las bu­vo pa­ša­lin­ti bu­vu­sius ko­mu­nis­tų agen­tus iš vie­šo­jo gy­ve­ni­mo, ku­ria or­ve­liš­ką tie­sos mi­nis­te­ri­ją.

Eu­ro­pos Par­la­men­tas ir dau­ge­lis po­li­ti­kų vi­so­je Eu­ro­po­je pa­lai­kė B.Ge­re­me­ką, kai Len­ki­jos val­džia per­nai gra­si­no atim­ti iš jo eu­ro­par­la­men­ta­ro man­da­tą. Net ta­da, kai dėl ne­pa­len­kia­mos po­zi­ci­jos iš jo bu­vo atim­tas vie­nas gar­bės var­das, jis ne­pa­si­da­vė ir lai­mė­jo. Net­ru­kus ša­lies Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas nu­spren­dė, kad eu­ro­par­la­men­ta­ro man­da­tas B.Ge­re­me­kui tu­rė­tų lik­ti.


B.Ge­re­me­ko gy­ve­ni­mo ke­lias

Gi­mė 1960 m. Var­šu­vo­je.
Dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją ap­si­gy­nė Len­ki­jos moks­lų aka­de­mi­jo­je. Vė­liau ta­po jos pro­fe­so­riu­mi ir spe­cia­li­za­vo­si kaip vi­du­ram­žių is­to­ri­jos ži­no­vas.

1968-ai­siais pro­tes­tuo­da­mas prieš tai, kad bu­vo nu­slo­pin­tas Pra­hos pa­va­sa­ris, iš­sto­jo iš Len­ki­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos, ku­rios na­rys bu­vo 18 me­tų.

8-aja­me de­šimt­me­ty­je ta­po vie­nu pa­grin­di­nių ky­lan­čio Len­ki­jos de­mok­ra­ti­nės opo­zi­ci­jos ju­dė­ji­mo di­si­den­tų.

1980 m. ak­ty­viai rė­mė vi­so­je ša­ly­je vyks­tan­čius strei­kus, ku­rie pra­si­dė­jo Le­ni­no lai­vų sta­tyk­lo­je Gdans­ke. Bu­vo vie­nas „So­li­da­ru­mo" stei­gė­jų.
1981 m. su ki­tais „So­li­da­ru­mo" vei­kė­jais at­si­dū­rė už gro­tų.

1989 m. Len­ki­jo­je žlu­gus ko­mu­niz­mui per pir­mus lais­vus ša­lies rin­ki­mus bu­vo iš­rink­tas į par­la­men­tą kaip De­mok­ra­tų są­jun­gos kan­di­da­tas.

1997-ai­siais prem­je­ras Jer­zy Bu­ze­kas pa­sky­rė jį už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ru. Šias pa­rei­gas ėjo iki 2000 m.