Atotrūkis
Riaušių banga jau nuvilnijo Latvijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje. Ekspertai prognozuoja, kad netrukus į šį sąrašą gali papulti Vengrija ir Estija.
e.labanauskas@diena.lt
Žinoma, tradiciškai galima suversti kaltę nematomai Maskvos rankai, kuri neva visada suinteresuota nestabilumu valstybėse kaimynėse, arba net "žvelgti giliau" ir neramumų organizavimu kaltinti pačias šalių vyriausybes, kurios esą taip bando nukreipti savo šalių piliečių dėmesį nuo aktualių problemų.
Vis dėlto dauguma užsienio analitikų atmeta sąmokslo teorijas ir neramumų priežastimi įvardija ekonominius sunkumus. Neįtikimas posovietinių šalių ekonomikos augimas sustojo, kainos pakilo, dalis gyventojų neteko darbo arba tuoj jo neteks.
Manau, reiktų paminėti dar vieną ir kur kas svarbesnę priežastį – atotrūkį tarp politikos elito ir eilinių piliečių. Principas "valstybė – sau, aš – sau" per beveik du dešimtmečius, kai išsivadavome iš komunizmo, ypač giliai įsišaknijo posovietinėse visuomenėse. Tai iliustravo ir didžiulė emigracija, ir visiškas abejingumas politiniam procesui.
Ekonomikos augimas tik skatino šį atotrūkį, nes žmonės skubėjo džiaugtis materialinėmis vertybėmis, apie kurias anksčiau net nesvajojo, visiškai pamiršdami valstybės reikalus ir taip atrišdami rankas elgtis savo nuožiūra uždara kasta tapusiems politikams.
Ekonomika nebeauga, žmonių svajonės pradėjo žlugti, bet politinis elitas toliau elgiasi kaip įpratęs – nekreipdamas dėmesio į visuomenės poreikius įgyvendina savo užmačias – priima neskaidrius sprendimus, didina mokesčius, biurokratinį aparatą ir panašiai.