Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Antroji ES plėtros banga atsirito nuo Juodosios jūros
2006-09-27
Europos Komisija rekomendavo priimti Bulgariją ir Rumuniją į Europos Sąjungą jau kitais metais
Europos Komisija vakar uždegė žalią šviesą Bulgarijai ir Rumunijai tapti Europos Sąjungos narėmis nuo 2007-ųjų sausio, o ne metais vėliau, bet šioms šalims keliamos griežtos sąlygos. EK rekomendaciją spalį dar turės patvirtinti ES šalių lyderiai, bet nemanoma, jog tai bus kliūtis.
Sulygino su Berlyno sienos griuvimu
Komisijos rekomendacijoje, kurią ES lyderiai turi patvirtinti spalio mėnesį, minimos reformos, kurias šios Balkanų kaimynės turi užbaigti, kad iš pradžių neprarastų narėms skiriamos paramos.
“Dėl padarytos pažangos Bulgarija ir Rumunija galės 2007 metų sausio 1 dieną prisiimti ES narystės teises ir pareigas”, - sakoma Komisijos ataskaitos galutiniame projekte.
Tai bus antroji ES plėtros banga į Rytų Europą, įjungsianti šias dvi prie Juodosios jūros esančias valstybes į stabilumo bei klestėjimo zoną ir paskatinsianti tolesnį jų ekonomikų augimą.
“Tai tikras ir galutinis Berlyno sienos griuvimas Bulgarijai”, - žurnalistams Sofijoje sakė bulgarų premjeras Sergejus Staniševas, paminėdamas įvykį, kuris simbolizuoja komunizmo žlugimą Rytų ir centrinėje Europoje 1989 metais.
Numatyti saugikliai
Tačiau pačios griežčiausios sąlygos šioms į ES stojančioms šalims atspindi susirūpinimą dėl jų trūkumų, įskaitant korupciją, organizuotą nusikalstamumą ir maisto saugumo standartus, taip pat - abejones dėl jų sugebėjimo tinkamai tvarkyti milijardus eurų ES paramos.
Šiomis sąlygomis iš dalies siekiama nuraminti plėtros kritikus, kurie sako, kad šios dvi valstybės yra pernelyg skurdžios ir administraciškai pernelyg silpnos, kad susidorotų su naryste Bendrijoje. Trejus metus po įstojimo joms bus galima taikyti sankcijas.
Rumunija, kurioje gyvena 22 mln. žmonių, taps septintąja pagal gyventojų skaičių ES valstybė. Kartu su Bulgarija, kur gyvena 8 mln. žmonių, ji bus skurdžiausia ES šalis, kur ekonominės produkcijos mastai, skaičiuojant vienam gyventojui, sudaro vos trečdalį ES vidurkio.
Yra daug finansinių svertų
Komisija gali atidėti pagalbos regionams mokėjimus, sumažinti jų sumą ir susigrąžinti jau sumokėtas lėšas, jei šalys neužtikrins tinkamo projektų valdymo ir audito, jei negaus Briuselio pritarimo vidutinės trukmės pagalbos naudojimo planui ar sukčiavimo atvejais.
Nustačius, kad šalys netinkamai naudoja žemės ūkiui skiriamos pagalbos lėšas, mokėjimai atskirais atvejais gali būti sustabdyti. Be šių priemonių, kurios gali būti pritaikytos bet kuriai ES valstybei narei, Komisija gali 25 proc. sumažinti pagalbos žemės ūkiui mokėjimus Bulgarijai ir Rumunijai, jei iki 2007 metų balandžio jos nesukurs integruotos administravimo kontrolės sistemos (IACS) galvijams, pasėliams ir žemei apskaityti. 2007-2009 metais Rumunija turi gauti ES pagalbos už 11,5 mlrd. eurų (39,7 mlrd. litų), o Bulgarija - 4,6 mlrd. eurų (19,9 mlrd. litų).
Laukia daug namų darbų
ES narės gali atsisakyti automatiškai pripažinti ir vykdyti tam tikrus Rumunijos ar Bulgarijos civilinių ir baudžiamųjų teismų priimtus sprendimus ar išduotus arešto orderius, jei šios šalys neįgyvendins tam tikrų reformų kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Tokie sprendimai yra susiję su nemokumo bylomis, santuokos klausimais, tėvų atsakomybe, neužginčytais ieškiniais ar Europos arešto orderiu.
Siekdama išvengti šios sankcijos, Bulgarija turi įgyvendinti šešis tikslus, tarp kurių - reikalavimas iš dalies pakeisti savo Konstituciją ir pašalinti bet kokius neaiškumus dėl teismų sistemos nepriklausomybės ir atskaitomybės.
Rumunijai nustatyti keturi tikslai, įskaitant reikalavimą sustiprinti Aukštesniosios magistratų tarybos galias ir įsteigti “vientisumo agentūrą”, kuri tikrintų aukštų valstybės pareigūnų turtą.
Tolesnė plėtra gali būti įšaldyta
ES narės, net tos, kurios, kaip Didžioji Britanija, yra atvėrusios darbo rinkas, nelabai nori atverti duris darbo ieškantiems imigrantams iš šių dviejų valstybių.
Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas pirmadienį sakė, kad įstojus Rumunijai ir Bulgarijai tolesnė plėtra turėtų būti įšaldyta, kol ES narės apsispręs dėl reformos sprendimų priėmimo procesui supaprastinti. ES galėjo atidėti Rumunijos ir Bulgarijos priėmimą iki 2008 metų, bet kai kurie Komisijos pareigūnai privačių pokalbių metu sako, kad tai būtų pažeminę šias šalis. Abi valstybės turės užbaigti mechanizmus milijardams eurų žemės ūkiui ir regionų plėtrai paskirstyti. Jei jos to nepadarys, Briuselis galės įšaldyti dalį lėšų.
Pagal “Reuters”-BNS, Lenta. Ru ir kitas informacines agentūras parengė Stasys JOKŪBAITIS
