Žvilgsnis


2009-04-29
Žvilgsnis

Vakar paskelbti naujausi statistikos duomenys pagrindė liūdniausias prognozes: Lietuvos ūkio kreivė sminga žemyn: pirmą šių metų ketvirtį 12,6 proc. sumažėjęs bendrasis vidaus produktas (BVP) grimzta į gilią duobę ir artimiausiu metu teigiamų prošvaisčių tikriausiai nebus. Paprastai kalbant, krizė akivaizdi. Tačiau valstybės aparatas, regis, nė nepastebi, į kokią situaciją pateko ir šalies ūkis, ir valstybei BVP kuriantys piliečiai.

Jei suvoktų krizės esmę, netrauktų verslo ir mokesčių mokėtojų kaklus veržiančios kilpos dar labiau, neverstų mūsų visų mokėti už nekompetentingų politikų klaidas, aiškindami, jog "kito kelio nėra: arba taupyti, arba didinti įmokas "Sodrai". Būtent šiuo saliamonišku argumentu savo pasiūlymą iki 5 dienų sutrumpinti ligos pašalpos mokėjimą atleistam iš darbo žmogui vakar Seime grindė socialinių reikalų ir darbo ministras Rimantas Dagys.

Tai, kad sutrumpinus ligos pašalpos mokėjimą "Sodros" biudžetas esą sutaupytų 6 mln. litų, R.Dagiui atrodė svarbiau ir už lūkesčius, kuriuos su valstybe sieja kiekvienas pilietis, ir už teisės aktus, kuriems naujasis siūlymas akivaizdžiai prieštarauja.

Dar daugiau – 77 mln. litų šiemet, o kitąmet ir visus 150 mln. litų – planuojama sutaupyti sumažinus išmokas, kurias nuo trečiosios ligos dienos dirbančiajam moka "Sodra".

Balsavimus abiem klausimais blokavus opozicijai, dieną dar būta vilties, kad pašalpų mokėjimo tvarka kol kas nesikeis. Tačiau vakarop nebepakakus opozicijos balsų pasiūlymai buvo priimti.

Spendimai tik patvirtino įtarimus, kad valdančiąją koaliciją kankina politinis vištakumas: problemas bandoma spręsti aklai, nesigilinant į būsimų sprendimų pasekmes.

Toks pašalpos mokėjimo tvarkos pakeitimas iš žmogaus atimtų viltį, kad 15 ar 20 metų dirbdamas be nedarbingumo lapelių, sąžiningai mokėdamas mokesčius jis gali būti tikras, jog mainais valstybė įsipareigoja suteikti jam paramą ligos atveju.

Ar tuomet valstybė turėtų moralinę teisę reikalauti iš piliečių mokėti mokesčius, prašyti padėti kovoti su šešėline ekonomika? Ne.

Komentuodami projektą dėl pašalpos mokėjimo sutrumpinimo Seimo teisės departamento specialistai pastebėjo dar daugiau: valstybė neturi nė juridinės teisės žengti tokio žingsnio, nes "toks reguliavimas nesiderina su asmeniui laiduojama teise į socialinę paramą ligos atveju".

"Atkreiptinas dėmesys, kad draudiminis įvykis – liga – yra tęstinis, todėl su juo susijusių išmokų mokėjimo nutraukimas jam nepasibaigus prieštarauja keičiamo įstatymo nuostatai, kad ligos pašalpa mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos", – teigiama Teisės departamento išvadoje.

Būtų gera žinoti, kad parlamentarus bent kurį laiką stabdė jei ne sveikas protas, tai bent šios teisininkų išvados. Deja. Populizmas Seime ir vėl pasirodė besąs stipresnė jėga nei mūsų išrinktųjų kompetencija ir elementari pagarba piliečiams.

R.Dagys klysta teigdamas, kad kelias, kuriuo vakar žengė Seimo dauguma, veda "Sodrą" iš krizės. Atvesti jis gali tik į savęs susinaikinimą. Ministro kalbos apie gydytojų mafiją, it kontrabandine degtine prekiaujančią nedarbingumo lapeliais, skamba jau net nebe juokingai. Tikriausiai jis dar negirdėjo apie "Sodros" klientus, kurie pirmąkart po intensyvaus darbo dešimtmečio rado laiko (ir sulaukė darbdavio pritarimo) vizitams pas gydytojus. Turbūt nežino, jog didelė dalis jų sužinojo sergantys lėtine liga ar pagaliau rado laiko atlikti seniai atidėliotą planinę operaciją. O gal suderinti gamybos sąstingį su kapitaliniu kūno remontu yra nusikaltimas Lietuvai?

Turint noro, galima rasti ir daugiau tokios "nusikalstamos" veikos pavyzdžių. Nusikaltusius būtina nubausti. Geriausia – skiriant kokią "Sodrai" naudingą bausmę. Kad ir užsukant pašalpos mokėjimo ligos atveju čiaupą. Sutaupytume ne vieną milijoną.