Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2009-02-02
Beveik prieš dešimt metų – tiek dabar rodo Lietuvos ekonomikos laikrodis. Po įspūdingo ūkio augimo tempų žnektelėjom žemyn. Ir, ko gero, skaudžiai. Bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko jau praėjusių metų pabaigoje – paskutinį kartą tai buvo užfiksuota 1999-aisiais, kai Lietuva pajuto Rusijos krizės smūgį. Verslas tąkart persiorientavo gana greitai – eksporto srautai buvo nukreipti iš Rytų į Vakarus, ir jau 2000-aisiais šalies ekonomikos pulsas tapo stabilesnis.
Šį kartą taip greitai atsikelti gali nebepavykti. "Neatsimenu, kada paskutinį kartą buvo toks štilis. Sėdime visiškai be darbo. Užsakymų nėra nuo gruodžio", – skundėsi vienos nedidelės tekstilės įmonės vadovas. Jis ir jo kolegos tikisi kaip nors išgyventi iki pavasario – galbūt užsakovai iš užsienio vėl prisimins partnerius Lietuvoje. O jeigu ne? Tuomet teks skelbti bankrotą.
Lietuvos valdžia, regis, tik dabar pamatė dūstančias šalies įmones. Tiesa, iš pradžių politikai patys užmetė ant verslo kaklo mokesčių kilpą ir ją iš peties truktelėjo, lyg rodydami pavyzdį, kaip reikia susiveržti diržus. Kai pamatė, kad šiek tiek persistengė, suskubo pristatyti ūkio gaivinimo planą. Kaip paprasta – iš pradžių prismaugi, o po to darai dirbtinį kvėpavimą…
Keturi milijardai litų – tokia injekcija turėtų pradėti greičiau varinėti šalies ūkio kraują. Tačiau skubios pagalbos laukiančiam "pacientui" – verslui – dar teks kurį laiką merdėti ant valstybės parengto operacinio stalo. Pirmiausia bendrovėms žadama suteikti pigesnių paskolų. Įmonės jau pavargo varstyti bankų duris ir veltui tikėtis bent šiek tiek palankesnių kreditavimo sąlygų. Pinigų yra, bet juos bankai mieliau skolina valstybei – ši ne tik moka kosmines palūkanas, bet ir nesugalvos bankrutuoti. Kaip keistai neskambėtų, bet Vyriausybė, apsirūpinusi brangiomis paskolomis, verslui žada pigesnius finansinius srautus. Ūkio ministras Dainius Kreivys išdidžiai pranešė apie jau įsteigtą verslo fondą. Jis bus skirtas kredituoti smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms. Didžiausia fondo suteikiama paskola galėtų siekti apie 2 mln. eurų. Didelės paskolos būtų teikiamos per didžiuosius šalies bankus, o mikrokreditai – iki 35 tūkst. eurų – per mažesnius, lietuviškus.
Šios paskolos įmonėms žadamos birželį. Kiek jų iki to laiko neišgyvens, kol kas galime tik spėlioti. Regis, didžiausio dėmesio iš valdžios olimpo sulauks statybų sektorius, mat politikai nutarė priverstinai paspartinti senų daugiabučių renovaciją. Šiam tikslui iš Vyriausybės ir ES lėšų skirta apie 900 mln. litų. Šiais metais tikimasi panaudoti bent 600 mln. litų.
"Tokia priverstinio renovavimo programa sukurtų daugybę darbo vietų ir išsaugotų esamas. Įdarbintume daug įmonių", – iš anksto džiūgavo D.Kreivys, žadėdamas ir pigesnį šildymą tokių namų gyventojams. Tačiau tokia iniciatyva gali neatrodyti itin patraukli šalies gyventojams. Senuose daugiabučiuose gyvenantys tautiečiai jau dabar skundžiasi vos galintys išlaikyti savo būstus, o ką jau kalbėti apie renovacijos išlaidas, kurių nemaža dalis vis tiek guls ant butų savininkų pečių.
Ūkio gaivinimo planas kol kas labiausiai džiugina pačius politikus. "Šiandien aš tikrai nenorėčiau panikuoti, nes man, tai, apie ką mes kalbame, panašu į paniką", – dėstė D.Kreivys. Ūkio ministras veikiausiai pamiršo, kad pati naujoji valdžia, perimdama valstybės vairą, uždavė tokį toną – visiškai nekalbėjo apie optimistišką ateitį, o tiktai ragino susivežti diržus, pati pamiršdama tai padaryti.
Ar krizės premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sėkmingai išvairuos Lietuvos ekonomikos laivą per recesijos rifus? Tuo abejojantis jo pirmtakas Gediminas Kirkilas pristatė savąjį ūkio gaivinimo planą ir siūlo sugrąžinti kone visą buvusią mokesčių sistemą bei panaikintas nuolaidas. Kol politikai varžosi dėl valstybės išgelbėtojo vardo, analitikai įspėja, kad šį kartą ekonomikos reanimacija gali būti skausminga.
