Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2009-01-15
Redakcijos skiltis
Ar girdėjai, kas dėjosi Latvijoje?! Vakar šis klausimas bene dažniausiai skambėjo tautiečių lūpose. Žvelgiant į nufilmuotus, užfiksuotus nuotraukose vaizdus išties buvo sunku patikėti, kad Rygos gatvėse siautėjo mūsų "braliukai" latviai, o ne karštesniu temperamentu garsėjantys graikai ar ispanai.
Kuo gali virsti latvių protesto akcija, buvo galima nuspėti iš internete klaidžiojusių raginimų versti šios šalies valdžią. Tačiau vargu ar net patys kaimynai nujautė, koks bus realus įvykių scenarijus. Tikėtasi, kad riaušės Rygos senamiestyje kils, tačiau tokio masto spontaniška reakcija ir valdžiai, ir policijai tapo nemalonia staigmena. "Minios efektas", – tegalėjo konstatuoti rankomis skėsčiojantys Rygos miesto policijos vadovai. Kažin, juk už protesto akcijų stovėjo opozicinės partijos, kursčiusios minią reikalauti Latvijos parlamento paleidimo.
Ar kruvinos riaušės gresia ir Lietuvos sostinei? Tai dar vienas klausimas, nedavęs ramybės ne tik vilniečiams. Akivaizdu, kad penktadienį Vilniuje profsąjungų rengiamai protesto akcijai bus skiriamas išskirtinis dėmesys. Ir ne tik specialiųjų tarnybų.
Tačiau pripažinkime – ne daug kas iš mūsų tiki, kad Vilnių ištiks Rygos likimas. Ne tik todėl, kad dienos viduryje rengiama akcija veikiausiai nesulauks radikaliausiai nusiteikusių piliečių, kurie iš anksto pasirengtų "Molotovo kokteilių". Į sostinės centrą nesuplūs ir tiek tūkstančių piketuotojų, kiek susirinko Rygoje. Priežastis paprasta – lietuviai gerai gyvena. Pensijos vėluoja, bet kruopoms užtenka. Šildymo sąskaitos didelės, bet dalimis iki kito rudens kaip nors susimokėsime. Kainos kyla, bet vaikai dar nebadauja. "Argi protestais ką nors pasieksime? Patys tokią valdžią išsirinkome", – atsidūsta daugelis tautiečių.
Valdžios neketina versti ir akciją rengiančios profsąjungos. Vyriausybei ketinama tik pasiūlyti "pakeisti kai kuriuos žingsnius". Reikalavimai jau suformuluoti – valdžia bus paraginta taupyti ne mažindama tarnautojų pareiginį darbo užmokestį, finansavimą viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms, ne privatizuojant strateginius valstybės objektus, pavyzdžiui, "Lietuvos geležinkelius", o mažinant valstybės valdymo išlaidas, pirmiausia nekuriant naujų ministerijų, apmokestinant nekilnojamąjį turtą, įvedant progresinius mokesčius.
Kur buvo profsąjungos ir jų reikalavimai, kai ankstesnės kadencijos Seimas kėlė parlamentarams algas, o naujoji valdžia didino mokesčių naštą? Kai šių metų biudžetas kartu su jį lydinčiais įstatymais gulėjo ant Prezidento stalo, Lietuvoje irgi spengė tyla – niekas net nekalbėjo apie galimybę gyvu žiedu apjuosti Prezidentūrą ir išreikšti tautos valią: mes irgi norime gyventi geriau!
Geresnio gyvenimo Lietuvoje reikės palaukti. Tauta susiverš diržus, kaip ir liepė naujasis Vyriausybės vadovas. O valdžia galės toliau mažiausiai ketverius metus daryti, ką norės – kad tik biudžete būtų pakankamai pinigų kelti sau algas ir didinti ministerijų skaičių.
Po nakties šoko atsigavusios Latvijos vadovai jau susivokė praradę ryšį su tauta. Prezidentas Valdis Zatleras pagrasino paleisti Seimą, jeigu šis nepritars Konstitucijos pataisoms ir nenumatys galimybės šalies gyventojams patiems inicijuoti naujus parlamento rinkimus. O Lietuvos valdžios ryšys su tauta jau seniai prarastas. Jis dirbtinai gaivinamas tik prieš rinkimus ir primenamas per Sausio 13-osios įvykių minėjimą. Kruviną sovietų šturmą menančių barikadų valdžiai vis dėlto gali prireikti. Bet dar ne rytoj.
