Žvilgsnis
Permainų koalicija po ilgų ginčų vakar pagaliau pasirašė koalicijos sutartį ir krizės įveikimo planą. Tiesa, kai kurie koalicijos partneriai įspėjo, kad jų parašai mažai ką reiškia, nes jie priešinasi tam, ką pasirašo.
Svarbiausia krizės įveikimo plano žinia – taupyti visur ir viską bei didinti mokesčius. Visi koalicijos partneriai sutinka, kad taupyti būtina, tačiau nesutaria dėl mokesčių reformos.
Permainų koalicija deklaravo pasiryžimą suvienodinti pridėtinės vertės, pelno bei gyventojų pajamų mokesčius – jie visi turėtų siekti 20 proc. Tačiau kažin ar ši deklaracija bus įgyvendinta, nes mokesčiams suvienodinti priešinasi liberalai ir liberalcentristai.
Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis yra 24 proc., pelno mokestis – 15 proc., pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas – 18 proc. Tai reiškia, kad po reformos gerokai išaugs mokesčiai verslui, o gyventojai šiek tiek padidėjusias pajamas praras dėl smarkiai išaugsiančių kainų, kurias kels padidėjęs PVM tarifas. Be to, koalicija ketina atsisakyti visų PVM lengvatų, išskyrus PVM lengvatą šildymui. Dėl to smarkiai šoktelės būtiniausių prekių, pavyzdžiui, vaistų kainos.
Liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas teigia, jog jo partija priešinsis, kad būtų padidintas PVM, nes tai, anot jo, yra kraštutinumas, kurio reikėtų vengti. Jam pritaria ir liberalų lyderis Eligijus Masiulis.
Liberalų vadovams pritaria ir dalis ekonomistų, teigiančių, jog mokesčių suvienodinimas ties 20 proc. yra ne būtinybė, o tiesiog gražus skaičius.
A.Zuokas giriasi, jog jam pasiūlius sutarta, kad nebūtų skubama dėl vienodo mokesčių tarifo įvedimo. Tačiau koalicijos kandidatas į premjerus Andrius Kubilius mano kitaip. Jis esą mielai nedidintų PVM tarifo, jei liberalai surastų trūkstamus 600 mln. litų. Kad būtų dar aiškiau, A.Kubilius priduria: "Nebus plano, nebus ir mano vadovaujamos Vyriausybės."
Atrodo, kad konservatorių vadovas pernelyg įsijautė į tautos gelbėtojo vaidmenį – girdi tik save ir tuos, kurie jam pritaria. Tokia pozicija – gana pavojinga: praradęs liberalų ir liberalcentristų paramą jis rizikuoja valstybę įstumti į dar didesnę duobę, nes kitokią koaliciją šiame Seime sudaryti beveik neįmanoma. Būsimai Vyriausybei įgyvendinti krizės įveikimo planą bus itin sunku. Ne tik dėl to, jog taupyti niekas nemėgsta.
Prieš Permainų koalicijos užmojus šiaušiasi vis daugiau visuomenės sluoksnių – streikais grasina mokytojai, žurnalistai, apie bankrotus kalba viešbučių verslo atstovai, smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, su vis didėjančia baime į ateitį žvelgia pagal verslo liudijimus dirbantys žmonės. Visi jie gali neatlaikyti didėjančios mokesčių ir kainų naštos ir, užuot papildę kiaurą biudžetą, tapti valstybės išlaikytiniais.
Kitaip tariant, besiverždami diržus galime ne sutaupyti, o pasismaugti.