Žvilgsnis
Jau keletą metų besitęsiančioje Luisos Rinau dramoje – logiška atomazga. Vieninteliu dukters globėju pripažintas tėvas pasielgė taip pat, kaip kadaise motina: pagrobė dukrą ir pabėgo.
Michaelio Rinau ir Ingos Rinau dvikovoje – lygiosios 1:1. Tačiau jų dukrelė abu raundus pralaimėjo. Visam gyvenimui. Tačiau atrodo, kad nė vienam besipešančių jos tėvų tai nerūpi.
Ši istorija rodo, kad pagarbos ir visuomenės užuojautos nenusipelnė nei I.Rinau, nei M.Rinau. Išsiskyrusi su vyru I.Rinau turėjo daug galimybių laimėti teismo procesus ir teisėtai tapti dukros globėja. Tačiau moteris šia galimybe nepasinaudojo. Ji savavališkai pasiėmė dukrą ir grįžo gyventi į Lietuvą. Žinoma, I.Rinau turėjo daugybę priežasčių taip pasielgti, tačiau ji taip pat turėjo suprasti, kad toks poelgis gali smarkiai pakenkti jos dukrai. Tikriausiai ir suprato, bet vis tiek rizikavo.
Ir Vokietijos, ir Lietuvos teismai nusprendė, kad ji neteisėtai išvežė dukrą iš Vokietijos, todėl privalo ją grąžinti tėvui. Tačiau I.Rinau šie sprendimai buvo nė motais. Ji ne kartą viešai deklaravo neketinanti atiduoti dukros ir kaltino valstybę neginant jos interesų. Beatodairiška I.Rinau kova dėl dukters sujaudino Lietuvos visuomenę. Žmonės linkėjo jai sėkmės, savo parašais spaudė politikus ir teismus. Teisininkų balsus, kad ši kova nėra teisėta, nustelbdavo pasipiktinimo šūksniai.
Paradoksalu, bet skandalingas M.Rinau elgesys galbūt išblaivins mūsų visuomenę. Juk jis pasielgė taip pat, kaip ir jo buvusi žmona. Į Lietuvą atvykęs parsivežti dukros M.Rinau iš pradžių paisė susitarimų ir įstatymų, stengėsi, kad dukra prie jo priprastų. Tačiau kantrybės jam užteko neilgam. M.Rinau tiesiog pagriebė dukrą tarsi daiktą ir išvažiavo namo. Dabar jau jis pateko į teisėsaugos mėsmalę. Jeigu Vokietija pripažins Lietuvos teismo sprendimą suimti M.Rinau, jis gali atsidurti kalėjime. Kas laukia mažosios Luisos? Į šį klausimą kol kas niekas negali atsakyti. Svetimoje šalyje atsidūrusios ir vokiškai nemokančios mažylės likimą spręs Vokietijos institucijos. Gali būti, jog mergaitė nebus atiduota nei tėvui, nei motinai. Tol, kol šioje istorijoje galutinio taško nepadės teisėsaugos pareigūnai.
Neapykantos apakinti tėvai kovodami vienas su kitu pamiršo apie vaiko interesus. Psichologai teigia, jog ši istorija neabejotinai atsilieps mažajai Luisai, kuri jau patyrė ir dar patirs daug skaudžių išgyvenimų.
Akivaizdu, kad nei teismai, nei diplomatai neprivers Ingos ir Michaelio gerbti vienas kitą ir netraumuoti dukros. Nebent jie išgirstų Luisos, kurios nepasidalija tarsi baldo, šnabždesį: mama, tėte, nesipykite.