Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Šaltas valstybės glėbys
2008-11-22
Violeta Juodelienė
Devynmetė Giedrė, praėjusią savaitę dėl kol kas neįvardytų žmonių neūkiškumo viename Kauno fortų netekusi kojytės ir ramaus gyvenimo, jaučiasi kalta dėl savo vaikiško smalsumo. Tris atžalas auginantys mergaitės tėvai nerimauja, ar pajėgs užtikrinti jai visavertį gyvenimą, todėl prašo jautrių žmonių finansinės pagalbos. Norėdami Giedrei parūpinti moderniausią dirbtinę pėdutę (kurios, augant mergaitei, reikės vis naujos) Pilipavičiai atidarė sąskaitą banke.
Valstybė, kuriai Giedrės tėveliai moka mokesčius ir augina tris piliečius, mergaitei negali garantuoti modernaus protezo – tokio, kurį gautų jos nelaimės draugė kur nors Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Jei ir garantuoja pagal kokį išskirtinį punktą ligonių kasų ar sveikatos apsaugos ministerijos dokumentą, Pilipavičiai apie tai nežino: mergaitę lanko tik žurnalistai ir būriai Giedrės gimnazijos bičiulių. Valdininkai ir kiti asmenys, kuriuos galėtų graužti sąžinė dėl tragiškos ekskursijos, nesirodo.
Kažin kiek Lietuvos valdininkų, šiandien perskaitę rašinį "Kauno dienoje", susimąstė apie padėties absurdiškumą: išsilavinę, darbingi žmonės, dėl svetimos kaltės patyrę nelaimę, nesijaučia socialiai apsaugoti?
Graudindamiesi per kalėdinius labdaros renginius ir įvairias išsipildymo akcijas nė nepastebime, kaip leidome valstybei (tiksliau – labai konkretiems socialinės bei sveikatos apsaugos reformų rašytojams ir vykdytojams) tarpti ant mūsų pačių humaniškumo pamatų. Tai, kas civilizuotame pasaulyje vertinama kaip išimtis, Lietuvoje tapo taisykle – nelaimės akimirką doras pilietis yra priverstas apeliuoti į privačių asmenų dosnumą ar ieškoti įvairių labdaros fondų paramos.
Net ir baigiantis antrajam nepriklausomybės dešimtmečiui mūsų gydymo įstaigas vis dar gelbsti privatūs asmenys ir kompanijos iš užsienio. Valstybė savo žmonių nepajėgia aprūpinti ne tik nauja patalyne ir lovomis, bet ir būtiniausia diagnostikos įranga, sveikatą gelbstinčiais vaistais. Kiek vien per pastaruosius metus girdėjome prašymų paaukoti sunkiai sergantiems garsiems Lietuvos žmonėms ir dar nespėjusiems nė užaugti jos piliečiams? Kiek lietuvių gyvybių išgelbėjo už svetimų šalių mokesčių mokėtojų pinigus pirkti instrumentai?
Paramos iš užsienio sulaukėme, ją patys nelaimės ištiktiems tautiečiams teikėme net ir tuomet, kai rodėsi, jog valstybė funkcionuoja be didelių trikdžių. Kažin ar tokia žmonių gerumu grįsta socialinė apsauga nėra pati didžiausia antireklama ES narei, save laikančiai vakarietiška valstybe?
