Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Riaušės: kas bus kaltas?
2009-01-15
KD, BNS inf.
Iki šiol neregėtas riaušes išgyvenusi Latvija bando aiškintis, kas jas sukėlė. Versijų daug: kaltinama ir opozicija, ir šalies Vyriausybė.
Suplanuota iš anksto
Latvijos valstybės policija turi pagrindo manyti, kad antradienio vakarą įvykusios riaušės Rygos senamiestyje buvo iš anksto suplanuotos.
Valstybės policijos viršininkas Aldis Lieljuksis pabrėžė, kad žmonės rengėsi tam iš anksto, nes iš sulaikytųjų buvo paimti buteliai su degiuoju skysčiu, guoliai ir kitos priemonės.
Šalies premjeras Ivaro Guodmanio nuomone, akcija buvo iš anksto suplanuota. Jam kol kas sunku įvertinti situaciją, nes trūksta informacijos apie organizatorius.
Tačiau I.Guodmanis pažymėjo, kad dalis žmonių riaušėms pasirengė iš anksto, o dalis prisijungė prie riaušininkų vėliau. "Čia jums ne dainuojanti revoliucija", – sakė premjeras.
Tačiau Rygos vyriausiosios policijos valdybos vadovas Andris Dzenis daryti išvadų siūlo neskubėti. Anot jo, riaušės greičiausiai prasidėjo spontaniškai. "Minios efektas", – teigė jis ir pabrėžė, kad kol kas anksti kalbėti apie tai, ar buvo riaušės organizuotos iš anksto.
Prezidentui kalti visi
Šalies prezidentas Valdis Zatleras mano, kad atsakomybę turi prisiimti ir Vidaus reikalų ministerija, ir mitingo organizatoriai.
"Jei žiniasklaidos erdvė ir internetas yra raginimų griebtis smurto fonas, tai tie piliečiai, kurie vakar smurtavo, tam rengėsi, todėl tiems, kas organizavo, ir Vidaus reikalų ministerijai reikėjo bendradarbiauti labai glaudžiai, kad tam būtų užkirstas kelias. Atsakomybė tenka ir tiems, ir tiems", – sakė Prezidentas.
"Vakar dienos įvykiai Katedros aikštėje kiekvieną šalies gyventoją – politikus, žurnalistus, mitingo dalyvius ir tuos, kurie liko namuose, susimąstyti, kokiu keliu norime eiti savo šalyje. Vakarykštis politinis mitingas, kuriame žmonės norėjo išreikšti savo požiūrį į įvykius šalyje, baigėsi smurtu", – nurodė V.Zatleras.
Šalies vadovas pridūrė, kad žodžio laisvė Latvijoje laikoma šventa, o ją visada reikia ginti. Tačiau taip pat privalu pasirūpinti, kad nuomonių reiškėjai būtų apsaugoti, o per tokius renginius nekiltų pavojus jų gyvybei ir sveikatai, sakė jis.
Prezidentas pripažino, kad Latvija iki šiol galėjo didžiuotis, kad visos šalyje rengtos akcijos būdavo taikios, tačiau "vakar kažkas pasikeitė".
Keikia opoziciją
Vidaus reikalų ministras Marekas Sėglinis teigia, kad po 2009 m. sausio 13-osios įvykių Latvija nebebus tokia, kaip anksčiau. "Mes peržengėme raudoną liniją, nukentėjo keli policininkai, sugadinta dalis turto", – sakė ministras.
M.Sėglinis pabrėžė, kad policija panaudojo įvykius atitinkančią jėgą, bet nepanaudojo visų turimų specialiųjų priemonių – buvo parengta ir vandens patranka, ir guminės kulkos, ir ašarinės dujos.
Ministras mano, kad moralinę atsakomybę už riaušes turi prisiimti opozicinės partijos "Visuomenės už kitokią politiką" lyderiai Ainaras Štokenbergas ir Artis Pabrikas.
M.Sėglinis sakė, kad A.Pabriko veiksmai buvo bailūs ir niekšiški. Jis "bailiai paliko Rygos senamiestį" ir nuėjo duoti Latvijos televizijai interviu, kuriame kritikavo Vidaus reikalų ministerijos darbą.
"Su Arčiu Pabriku daugiau gyvenime neketinu nei kalbėtis, nei sveikintis", – sakė A.Sėglinis.
Minią kurstė provokatoriai
Latvijos rusakalbių laikraštis "Telegraf" rašo, kad riaušėmis pasibaigusiems protestams buvo rengiamasi iš anksto. "Buvo keista matyti, kad politika beveik nesidomintis jaunimas renkasi į mitingą", – rašoma laikraštyje.
"Telegraf" žurnalistai pastebėjo, kaip į jaunimo minią įsispraudė girtą vaidinęs pusamžis vyras. Jis ėmė kalbinti jaunuolius keisti valdžią, tačiau šie jo neklausė. Tuomet vyras staiga išsiblaivė ir, pasitaręs su netolies stovinčiais mitingo organizatoriais, ėmė kurstyti minią eiti prie Seimo. Laikraščio teigimu, po šių žodžių minia, lyg išgirdusi lauktą signalą, patraukė prie parlamento rūmų.
Valdžią vadina plėšike
Latviai ant valdžios pyksta dėl didėjančio nedarbo ir ekonominių reformų, mokesčių didinimo, ir dėl šalies bėdų daugiausia kaltina I.Guodmanio centro dešiniųjų vyriausybę.
"Stebiuosi, kad to reikėjo tiek ilgai laukti", – sakė 46 metų protestuotojas Maris, turėdamas omenyje riaušes. Jis pridūrė, kad politikai jau daug metų "plėšė" žmones.
Nešvarus valdžios žaidimas?
Politologas Rodinas Mihailas netiki, kad riaušės kilo spontaniškai. Latvijos Europos mokslų institute dirbantis mokslininkas mano, kad tai buvo labai protingai sugalvota akcija.
"Aš manau, kad čia neapsiėjo be pačios Vyriausybės, – sakė jis. – Ko gero, tai buvo bandymas sužaisti žaidimą su Tarptautiniu valiutos fondu (Fondas Latvijai suteikė milijardinę paskolą – red. past.). Jau ateina laikas mokėti, o Latvija tai padaryti neįstengs. Taigi buvo bandymas arba įvesti nepaprastąją padėtį, arba eilinį kartą ištraukti vidaus priešo kortą."
Politologas atkreipia dėmesį į tai, kad viskas buvo lyg surežisuota. "Labai lengvai buvo pasinaudota tuo, kad žmonės yra apsvaigę nuo alkoholio", – sakė jis. Tačiau R.Mihailas nemano, kad riaušės galėtų pasikartoti. "Situacija iš tiesų nėra gera, bet žmonės dar nesirenka kraštutinių priemonių, o štai Vyriausybei būtų naudinga surasti dar kokių nors sprendimų. Visgi manau, kad režimas rinksis kitokį metodą".
Politologas stebi padėtį ir kaimyninėse valstybėse. Padėtis nėra gera ir Lietuvoje, tačiau, jo teigimu, toks scenarijus Lietuvoje neįmanomas. "Pas jus geresnė situacija, be to, nėra suinteresuotumo organizuoti tokių riaušių", – sakė jis.
