Praeities dėmes sunku įžvelgti
Tendencingai apie Lietuvos bajorus rašė gerb. Bronius Kojelis straipsnyje „Bajoras - kilmė ar praeities dėmė?“ („Klaipėda“, 2006 01 25).
Skaitant rašinį, susidaro įspūdis, jog autorius pamiršo daugelį istorinių aplinkybių, todėl ir neišvengė tendencingumo.
Dabar kiekvienas žino, jog didelių, neretai priešiškų valstybių apsuptyje Lietuvai teko labai sunki dalia, siekiant apginti ir išsaugoti savo laisvę.
Ilgus šimtmečius lietuviai kovojo arba buvo nuolatinėje kovos parengtyje. Tam reikėjo gerai organizuotos kariuomenės, kurią sudarė karių luomas - bajorai.
Bajorai gaudavo iš kunigaikščių žemės valdas ir iš kartos į kartą paveldėdavo kario pareigas bei bajoro vardą.
Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui kuriant galingą Europoje valstybę reikėjo daug bajorų. Todėl dalino jiems žemes, tvirtino herbus, suteikė privilegijas.
Taip ir susiformavo bajorų - kilmingųjų luomas, o ne žmonės tai sugalvojo.
Taigi bajorai buvo savo epochos žmonės su to laikmečio pažiūromis, tradicijomis, kultūra.
Akivaizdu, kad visa tai nulėmė istorinės aplinkybės.
Daug amžių bajorai liejo kraują už Lietuvos vienybę ir laisvę. 1831 ir 1863 metų sukilimams vadovavo bajorai. Daug jų žuvo kelyje į tremtį, mirė Sibire.
Caro valdžia nacionalizavo 1794 dvarus.
Viename sukilime pasižymėjo bajorė kapitonė Emilija Pliaterytė.
Bajorai buvo bažnyčių, vienuolynų, mokyklų, puošnių rūmų statytojai.
Teisybės dėlei reikia paminėti ir tai, kad kilmingųjų dalis, kuri atskilo nuo tautos, padarė didelę žalą nacionaliniam išsivadavimo judėjimui.
Tačiau jie nepadarė poveikio tai bajorų daliai, kuri liko su tauta priespaudos metais.
Ne visi bajorai buvo ir dideli turtuoliai.
O ir 1918 metais vasario 16-osios aktą pasirašė bajorai šviesuoliai S.Narutavičius, D.Malinauskas, M.Biržiška.
Nepriklausomybės kovoms su bolševikais ir lenkais vadovavo bajoras, generolas Silvestras Žukauskas. Tai tik keli kilnūs bajorų veiklos istoriniai faktai.
Kur čia praeities dėmė, gerbiamas B.Kojeli?
VYTAUTAS JONAS RIMGAILA
Naujausi komentarai