Nuobodi rinkimų kampanija neišvengs Kremliaus šešėlio


2009-05-13
Nuobodi rinkimų kampanija neišvengs Kremliaus šešėlio

Redakcijos skiltis

Nuobodi ir vangi šių metų prezidento rinkimų kampanija vis dėlto neišvengė Kremliaus šešėlio, sklandančio Lietuvoje per kiekvienus prezidento ir Seimo rinkimus.

Paaiškėjo, kad kandidatės Kazimieros Prunskienės rinkimų štabe nuolat sukiojasi su Kremliumi ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamas politinis technologas Aleksandras Špuntas. Šis veikėjas, glaudžiai dirbantis su Rusijos politiniu elitu ir net buvusiu šios šalies prezidentu, o dabar premjeru Vladimiru Putinu, Lietuvoje lankosi nuolat.

Dienraštis vakar išspausdino nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad gegužės 1 d. su A.Špuntu bendravo K.Prunskienės rinkimų kampanijai iš šešėlio diriguojanti jos dukra Rasa Vaitkienė, kurios verslas glaudžiai susijęs su Rusijos energetikos sektoriumi. Pasak šaltinių, A.Špuntas ne kartą bendravo ir su pačia K.Prunskiene. Slapti susitikimai vyksta K.Prunskienės bute ir europarlamentaro Gintaro Didžioko biure, kur įsikūręs šios kandidatės rinkimų štabas. G.Didžiokas išsigynė pažinties su A.Špuntu, nes esą nesidomi ir nežino, kokie žmonės lankosi jo biure. Sutrikusi R.Vaitkienė teigė nieko negalinti pasakyti apie šį žmogų ir pasiūlė klausti jos motinos. K.Prunskienė jau buvo paruošusi savo versiją. Profesorė esą baigia parašyti dar vieną knygą, kurią rengiasi išleisti ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. A.Špuntas esą galėtų būti vienas šios knygos leidėjų Rusijoje, todėl esą ir atvyko aptarti būsimo bendradarbiavimo.

Įdomi versija, bet kažin ar įtikinama. Galbūt K.Prunskienė iš tiesų parašė knygą, bet kodėl jos leidybą reikia derinti prieš pat rinkimus ir dar su žmogumi, kuris labiau garsėja ne kaip leidėjas, o kaip rinkimų kampanijų specialistas? Knygos versija šiuo atveju labiau panaši į priedangą, o ne tikrąją A.Špunto vizitų į Lietuvą priežastį.

Redakcijos žiniomis, A.Špunto vizitais ir veikla Lietuvoje domisi šalies specialiosios tarnybos. Jų duomenimis, šio Rusijos rinkimų specialisto užduotis – pasiekti, kad įvyktų antrasis Prezidento rinkimų turas, o į jį patektų ne kas kitas, o K.Prunskienė, kuri atrajame ture susigrumtų su rinkimų favorite eurokomisare Dalia Grybauskaite. Tuomet antrajame ture esą galėtų būti konsoliduotas visų pirmajame ture pralaimėjusių kandidatų elektoratas ir, padedant juodosioms technologijoms, sumažintas D.Grybauskaitės rinkėjų skaičius.

Stebint rinkimų kampaniją akivaizdu, kad šis planas, jei toks yra, vykdomas. K.Prunskienė nuo pat rinkimų kampanijos pradžios savo taikiniu pasirinko D.Grybauskaitę. Buvusi žemės ūkio ministrė rinkėjams bando įteigti, kad ji su eurokomisare yra lygavertės varžovės. Paskutinę savaitę prieš rinkimus K.Prunskienę remianti žiniasklaida pradėjo itin aktyviai skleisti D.Grybauskaitę kompromituojamą informaciją. Ją dažniausiai komentuoja ne kas kitas, o K.Prunskienė, bandanti įrodyti savo pranašumą prieš konkurentę.

Žinoma, išplėtoti tokią audringą veiklą už 130 tūkst. litų, kuriuos ši kandidatė deklaravo surinkusi rinkimų kampanijai, būtų neįmanoma. Tačiau K.Prunskienė, matyt, apie Prezidento rinkimus jau galvojo prieš dvejus metus, kai dar tvirtai sėdėjo žemės ūkio ministrės kėdėje. 2007 m. jos vadovaujama Žemės ūkio ministerija sudarė daugybę sutarčių su žiniasklaidos priemonėmis dėl informacijos viešinimo. Sutartys baigiasi tik šių metų paskutinėmis dienomis. Bendra jų suma, kurią per dvejus metus galima išleisti, – apie 10 mln. litų.

Pinigų užteko ne tik didžiosioms žiniasklaidos grupėms, interneto portalams, bet ir vietinei spaudai. Galbūt tai yra atsakymas į klausimą, kodėl per šiuos rinkimus didžioji dalis žiniasklaidos apie K.Prunskienę rašo arba gerai, arba nieko.