Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Lietuva išdrįso išsišokti
2008-04-29
Stasys GUDAVIČIUS
Mūsų diplomatų pasiryžimas stabdyti Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties svarstymą, jeigu nebus atsižvelgta į Lietuvos reikalavimus, sulaukė politikų ir politologų palaikymo.
Vienintelė iš 27 valstybių
Šiandien Liuksemburge susitikę ES valstybių užsienio reikalų ministrai turėtų svarstyti, ar suteikti mandatą pradėti ES ir Rusijos derybas dėl naujos bendradarbiavimo sutarties. Lietuva yra bene vienintelė iš 27 bendrijos valstybių, ketinanti oficialiai pasipriešinti tokio mandato suteikimui dabar.
ES pirmininkaujanti Slovėnija turėtų siūlyti šios dienos ministrų susitikime svarstyti klausimą dėl sutarties su Rusija rengimo. Bet Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas gali paprašyti šio klausimo kol kas nesvarstyti. Sprendimai ES priimami bendru sutarimu, todėl Lietuvos veto šiam klausimui reikš jo nukėlimą vėlesniam laikui.
„Kalbėdamas telefonu su Slovėnijos užsienio reikalų ministru pasakiau, kad jei klausimas bus įtrauktas, mes paprašysime jo nesvarstyti. Tai bus atvira konfrontacija ir su pirmininkaujančia šalimi, ir su kitomis šalimis, kurios mano, jog reikia tvirtinti mandatą“, – prieš išvykdamas į Liuksemburgą kalbėjo P.Vaitiekūnas.
Keturi reikalavimai
Lietuva yra pateikusi keturias deklaracijas, išdėstydama reikalavimus, kurie turėtų tapti sudedamąja mandato dėl derybų su Rusija dalimi. Tai – garantijos dėl energetinio saugumo, įskaitant naftos tiekimo „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimą, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimas, teisinės pagalbos teikimas tiriant Lietuvos verslininko Stanislovo Juciaus dingimą Kaliningrado srityje bei užtikrinant Rusijos bendradarbiavimą kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-osios įvykių Medininkuose.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių.
Vakar išplatintame oficialiame pareiškime Lietuvos užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuva pasisako už ES derybas su Rusija dėl naujosios sutarties, tačiau yra įsitikinusi, kad turi būti atsižvelgta į Lietuvos interesus. „Esame įsitikinę, kad turi būti atsižvelgta į konkrečius Lietuvos interesus ir jie privalo būti įvardyti. Mūsų nuomone, ES partnerių solidarumas derybose su Rusija yra būtina prielaida norint užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir bendruosius ES interesus“, – pabrėžė P.Vaitiekūnas.
Derybos dar gali pavykti
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys socialliberalas Vaclavas Stankevičius sveikina Lietuvos pasiryžimą apginti savo interesus.
„Aš to jokiu būdu nevadinčiau derybų blokavimu. Tai normalus politinis-diplomatinis veiksmas – ieškoma būdų apginti savo interesus“, – sakė V.Stankevičius.
Jis pabrėžė, kad Lietuva suinteresuota nauja ES ir Rusijos strateginio bendradarbiavimo sutartimi. „Tačiau derybos dėl jos yra puiki proga iškelti ne tik mums, bet, mūsų požiūriu, ir visai ES labai svarbius klausimus, kurie turi būti išspręsti arba kaip nors atsispindėti toje sutartyje“, – kalbėjo politikas. V.Stankevičius neatmetė galimybės, kad derybos su Rusija vis dėlto bus pradėtos ir sutartis bus parengta, kaip ir tikėtasi, iki birželio 26–27 d. numatyto ES ir Rusijos viršūnių susitikimo Sibire. „Derybos ir per naktį gali įvykti, sutartis pakankamai greitai gali būti parengta. Svarbu, kad dar prieš derybas būtų labai aiškiai sudėliotos pozicijos, tarp jų – ir Lietuvos keliami klausimai“, – sakė jis.
Priekaištų turi ir kiti
Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad ne tik Lietuva, bet ir kai kurios kitos ES šalys turi įvairių nusistatymų derybų su Rusija klausimu.
„Tam tikrų priekaištų Rusijai turime ne mes vieninteliai. Bet kitos ES valstybės galbūt nenori viešai deklaruoti savo veto, kol yra bent viena šalis, turinti didesnį prieštaraujantį balsą. Jeigu Lietuva dabar nekeltų jokių reikalavimų, galbūt atsirastų kitų ES valstybių, kurios tokius reikalavimus keltų“, – sakė politologas.
„Dabar Lietuva prisiima daugiau atsakomybės negu kitos ES valstybės, kurios galbūt taip pat norėtų išsakyti savo nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija turi savo svarbių klausimų bendradarbiaujant su Rusija teisėsaugos srityje“, – pridūrė jis.
T.Janeliūnas priminė, kad Lietuva iki šiol garsiai nekėlė sau aktualių klausimų, kol sutarčiai su Rusija prieštaravo Lenkija. „Dabar Lietuva tarsi perima iš Lenkijos tą estafetę“, – teigė jis.
Tai, kaip Lietuvai pavyks apginti savo interesus, pasak politologo, parodys, kiek įtakos turime vykdant bendrą ES užsienio politiką.
