Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Kultūros lopšys virto intrigų lizdu
2008-10-23
Mantas Tomkūnas
Renovuojamas M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejus – kaip kovos laukas. Buvę ir esami darbuotojai į įstaigos direktorę Zitą Grincevičienę svaido kaltinimų strėles. Ši ginasi savų argumentų skydu.
Vadovė kaltinama pasisavinus muziejaus turtą, kurio niekada neišvydo nei lankytojų akys, nei saugyklos, organizuojant fiktyvius remonto darbus, už kuriuos esą buvo mokama muziejuje įdarbintiems direktorės ir jai pavaldžios buhalterės giminaičiams.
Z.Grincevičienė kaltinimus neigia, nors pripažino, kad muziejuje naktiniais sargais dirba ne tik jos vyras, bet ir giminaičiai.
Savo kaltinimus muziejaus darbuotojai sustiprino tarnybiniu pranešimu Kauno savivaldybei, kuriame praneša apie įtartiną direktorės veiklą, tačiau savivaldybės atstovai teigia, kol kas rašto negavę.
M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus darbuotojos, Danutė Sakavičienė, Vida Bingelienė, Kristina Vaitkūnienė:
– Neatlaikiusios psichologinio direktorės spaudimo, muziejų paliko dvi darbuotojos, o tai mums didelis nuostolis, nes dabar vyksta muziejaus renovacija ir bus atidaryta naujų ekspozicijų. Naujų darbuotojų paieška neduoda vaisių, nes rasti žmonių, turinčių muziejinę patirtį ir muzikinį išsilavinimą, nėra paprasta. Visą laiką iš direktorės pusės jaučiame spaudimą ir užgaulias replikas.
Išeidamas iš darbo direktorės pavaduotojas paviešino įtartinas Z.Grincevičienės finansines operacijas. Buvo perkamos prekės muziejui, bet jo taip ir nepasiekė, o vėliau buvo liepta tas prekes nurašyti. Juokingai skamba, bet buvo perkami, o vėliau nurašomi net puodai ir keptuvės, nekalbant apie žoliapjovę ir kitus daiktus.
Muziejuje įdarbinti trys direktorės sūnėnai ir jos vyras, jiems buvo mokami 50 proc. atlyginimo priedai už muziejaus rūsio patalpų priežiūrą ir valymą, nors patalpos nebuvo nei prižiūrėtos, nei valytos. Atsistatydinęs pavaduotojas buvo verčiamas pasirašyti fiktyvius dokumentus.
Buvęs M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus pavaduotojas ūkio reikalams Vytautas Stakys:
– Atėjau dirbti prieš dvejus metus, prieš tai dirbęs ūkvedys buvo apkaltintas nesąžiningumu ir kai kuriuos muziejaus daiktus reikėjo nurašyti, o man buvo pasiūlyta darbo vieta. Su tokiomis sąlygomis sutikau. Pirmas incidentas įvyko tais pačiais metais, kai buvo nupirktos prekės muziejui, kurias direktorės sūnėnas žadėjo atvežti vėliau, bet jų nesulaukiau. Bandant išsiaiškinti, kur dingo prekės, Z.Grincevičienės sūnėnas pasakė, kad teta liepė daiktų neatiduoti. Keletą naktų dėl šio įvykio negalėjau užmigti, nes pasirašiau po sąskaitomis, vadinasi, padariau nusikaltimą. Taip reikalai buvo sprendžiami iki šiol.
Paskutinį kartą, prieš išeinant atostogų, buvo liepiama padaryti fiktyvų remontą už 5 tūkst. litų, reikėjo prasimanyti pinigų, kurių dalį ji būtų atidavusi. Kai grįžau, pamačiau, kad darbus atlieka du darbuotojai, kurių vienas buvo buhalterės tėvas ir, supratęs, kad man bus liepiama patvirtinti parašu darbų atlikimo aktą, nusprendžiau palikti darbą.
Tokių incidentų buvo ne vienas, pavyzdžiui, nurašyta nauja žoliapjovė, o padaryta tai sukeitus senos ir naujos žoliapjovės gamyklinius numerius, tokiu būdu buvo išvežta ir daugiau daiktų. Tačiau kai rašysite apie dingusius muziejaus daiktus, jie greičiausiai jau bus atsiradę, nes šiuo metu vyksta inventorizacija. Dar vienas pavyzdys – direktorės sūnėnui buvo skirtas priedas prie atlyginimo už muziejaus fondų perkraustymą, nors tai padariau aš ir keletas kitų darbuotojų. Į prekybos centrus direktorė ir buhalterė važiuodavo kaip į šventę, vienas pirkti prekes muziejui neturėjau teisės, nors ir buvau ūkio dalies vedėjas.
M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus direktorė Zita Grincevičienė:
– Netiesa, kad muziejaus daiktus naudojau savo reikmėms, pavyzdžiui, žoliapjovę aš turiu savo ir niekada nenaudojau muziejaus žoliapjovės. Muziejuje dirba mano vyras ir giminaičiai. Giminaičiai nėra mano šeimos nariai, jiems nedraudžiama dirbti ir jie nėra man pavaldūs. Giminaičiai ir vyras įsidarbino padedant man. Jiems priedus prie atlyginimų moku kaip ir visiems darbuotojams. Jei turiu už ką mokėti, kodėl turėčiau vieniems mokėti, o kitiems ne?
Moku ne todėl, kad jie man giminaičiai ar jų akys gražios. Ne visus atliekamus muziejuje darbus darbuotojai gali matyti. Mes visi dirbame M. ir K.Petrauskų muziejuje, o remontuojamas yra ir filialas – J.Gruodžio memorialinis muziejus Salako gatvėje. Vienas ant manęs supykęs žmogus šmeižia ir tvirtina, kad nebuvo atliekami darbai. Jokio psichologinio spaudimo darbuotojams nedariau, o žmonės paliko muziejų todėl, kad ėjo antraeiles pareigas ir jiems tai atsibodo.
Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas:
– Tai man naujiena, apie M. ir K.Petrauskų muziejaus direktorės konfliktą su darbuotojais nieko nežinau, kaip ir apie jai mestus kaltinimus. Šiuo metu esu išvykęs, todėl teks šia problema pasidomėti kitą dieną.
