Kitoks žvilgsnis
Ai, malonu yra rinkti, koks skirtumas ką. Eini ir renki. Va, pilną Seimą pririnkom artistų, ne Seimas dabar, o miuzikholas, o juk rinksim toliau. Ne visi prasmuko, kai kurie, žiū, tebesišypso iš laikraščių. Kazimirai Danutei jau ir šypsena nuo veido nuslinkus, gerai, kad ne Kaune. O po to jau rinksim prezidentą (-ę), tikiuosi čia Valinskas nekandidatuos.
Dzūkai, žinoma, balsuos už Grybauskaitę – vien dėl pavardės, o visų kitų laukia pusmetis galvosūkio. Bet galima rinkti daug ką. Baravykus, pavyzdžiui. Jau paskutiniai, bet stoties turguj dar yra. Dalis kauniečių vienam klube renka gražiausią užpakalį ir apsčiai pretendenčių, norinčių jiems tą užpakalį parodyti. O scenos superžvaigždės puola tekėti už vieną kartą matytų gangsterių – žodžiu, gyvenam kaip filme, gal net animaciniame. Savivaldybė bijo tokių personažų, tad įsiveda leidimų sistemą. Įdomu, kurių bijo. Gal baiminasi, kad anksčiau minėtos pretendentės čia ateis tų užpakalių rodyti? Jas juk irgi įmanoma charakterizuoti kaip "prekes siūlančius prekeivius". Jei tokios ateitų, tikrai sunku būtų nuspręsti, tarkim, ką daryti su Aleksoto tilto herbais.
Pastarieji akis bado dar labiau nei užpakaliai. Tiesą sakant, nebadytų, jei į juos nebūtų nuolat baksnojama. Tačiau nelikus sovietinių turėklų, ir tų herbų istorinė vertė liko niekinė, dabar tiltas atrodo itin eklektiškai. Neslėpkim, kad eklektiškumo dar labiau prideda naujasis tilto pavadinimas. Tad reikia drąsiai imti ir išmontuoti, ir užtenka kalbų, kad tai kainuos milijonus. Kaune milijonus kainuoja tik neveikiantys tualetai.
Panašu, kad Aleksotas turi ne tik problemišką tiltą, bet ir aerodromą. Jame dūzgiantys pilotai čia tvirtina, kad geriausia, kas jame gali būti, yra plynas laukas, čia jau patys pasirengę užstatyti tą lauką gamyklomis ir viešbučiais. Kas tą lauką dabar valdo – irgi klausimas. Meras ar mero tėvas? Panašu, kad merui jau būtų laikas nustoti bijojus tėvo diržo ir trinktelėti kumšteliu į stalą. Šiaip ar taip, pilotai jau patys tarsi pripažino, kad dalį to ploto užstatyti galima. Tik klausimas – kuo.
Sekmadienį lijo. Būtent tada, kai M.Valančiaus gatvė bandė tęsti gražią savo tradiciją – su vaišėm bei atrakcijom. Ir sugadino lietus tą šventę, tiesą sakant. Vos nesugadino ir "blusų turgaus" Urmo bazėje, kur iš visų prekeivių išsiskyrė viena dama, iš Latvijos atvežusi neįsivaizduojamą kiekį kelių dešimtmečių senumo papuošalų. Gal dabar ne viena kaunietė vaikšto su retro sage. Ne su plyta, kaip drąsiai vadinosi kaunietiškas prizas "už gerumą". Originaliai vadinosi, "gerumo kristalas" daug banaliau. Galėtų vadintis kokia nors "gerumo druska". Juk be gerumo iš tiesų – kaip be druskos.