Izraelis atviras Kauno studentams Pereiti į pagrindinį turinį

Izraelis atviras Kauno studentams

2009-02-02 12:14
Kauno politologų bendruomenė ketina stiprinti ryšius su Izraelio aukštosiomis mokyklomis. Šiomis dienomis Kaune viešėjęs Izraelio politologų asociacijos pirmininkas, žinomas rašytojas Gideonas Doronas pabrėžė, kad lietuviai Izraelyje – laukiami studentai.

Kauno politologų bendruomenė ketina stiprinti ryšius su Izraelio aukštosiomis mokyklomis. Šiomis dienomis Kaune viešėjęs Izraelio politologų asociacijos pirmininkas, žinomas rašytojas Gideonas Doronas pabrėžė, kad lietuviai Izraelyje – laukiami studentai.

"Tarptautinės studijos yra vertinga patirtis, abiejų šalių mokslo bendruomenei būtų naudinga dalintis žiniomis, organizuoti studentų mainų programas, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas", – sveikindamas svečią sakė VDU Politinių mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojų ir doktorantų surengto uždaro susitikimo moderatorius, politologas ir visuomenės veikėjas Leonidas Donskis.

Šią Kauno profesūros iniciatyvą noriai palaikė G.Doronas. Esą Izraelis yra atviras tokiems projektams, šios šalies universitetai noriai dalyvautų panašiose programose. Tiesa, svečias pastebėjo, jog žmogiškosioms vertybėms dėmesio turi būti skiriama ne mažiau kaip išsilavinimui.

Pastaruoju metu Izraelį alina konfliktas su "Hamas" kontroliuojamu Gazos ruožu. Izraelis siekia užsitikrinti, kad "Hamas" neatnaujins raketų atakų prieš žydų valstybės miestus. Tuo tarpu "Hamas" reikalauja sušvelninti 1,5 mln. gyventojų turinčio ruožo blokadą. Konflikto šalys tarpininkaujant Egiptui tariasi dėl ilgesnį laiką galiosiančių paliaubų.

"Įtampa jaučiama visuose miestuose, dabar net moksleiviai nesijaučia saugūs. Niekas nenustebtų, jei policininkas sustabdytų į mokyklą einantį vaiką ir patikrintų jo kuprinę", – pateikė pavyzdį G.Doronas.

Kolegoms iš Kauno politologas aiškino, kad situaciją apsunkina mišri Izraelio gyventojų sudėtis. Maždaug penktadalį gyventojų sudaro arabai, kurie remia Palestiną, susibūrę į atskiras grupeles jie kurso neramumus.

Politologo įsitikinimu, lemiamos įtakos sprendžiant Artimųjų Rytų ginčus turi trečiosios šalys – be jų įsikišimo pažaboti neramumų greičiausiai nepavyktų.

Artimųjų rytų nesutarimus išspręsti, anot G.Doronas, sudėtinga, nes juose glūdi ne tik politinis, bet ir religinis elementas.

"Artimųjų rytų konfliktai yra globali problema, Europa, įskaitant ir Lietuvą, turėtų suvokti kokią grėsmę kelia Iranas ir fundamentalusis islamas. Tai yra grėsmė visam pasauliui", – pabrėžė G.Doronas.

Jis atkreipia dėmesį, kad kariauja tik tos šalys, kuriose nėra demokratijos. Esą taika įmanoma tik tokiu atveju, jeigu arabai pradėtų vadovautis demokratijos principais.

Didžiausia problema, anot profesoriaus, glūdi tradicinės šeimos struktūroje. Artimuosiuose Rytuose vyrai gali vesti ne vieną moterį, pastarųjų padėtis visuomenėje yra menkavertė. Esą kai kurie arabai, sakydami kiek vaikų turi, nė neįskaičiuoja mergaičių.

"Apie kokią demokratiją galima kalbėti Artimuosiuose Rytuose, kai toks menkas regiono gyventojų raštingumas? Didelė dalis žmonių negali perskaityti net partijų programų", – diskusijos dalyviams pritarė L.Donskis.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų