Dunda butų remonto frontas

Butų remonto mados keičia viena kitą.

Taigi jei gyvenate daugiabučiame name, patyrėte, kad kalimas, gręžimas, kapojimas ir pjūklų džeržgimas nesiliauja visus metus.

Butai eina iš rankų į rankas. Vienas baigia mūšį su sienomis, kitas pradeda. Tas, kuris nesamdo meistrų, pats krapštosi ir kalinėja ištisus metus.

Tarkime, butą pirko Adomas. Daužė, pjovė, obliavo, iškalė sienas ir duris lentelėmis. Galiausiai butą pardavė.

Nupirko Jonas. Pagyveno, paskui tarė: kodėl turiu gyventi kaip medžio klėtyje? Ir ėmė plėšti lenteles. Vėl gręžimas, kapojimas. Pusmetį.

Atsirado kitos mados - erdvių ieškojimas. Antai kukliame butelyje virtuvės sienoje prakertama anga į svetainę valgiams paduoti ir indams grąžinti.

Tai tik žiedeliai.

Vėliau išgriaunama visa siena. Galop sunaikinamos visos pertvaros. Tačiau ne savo name, o 35 ar 50 kvadratinių metrų praeities statybų standarto butuke.

Kaimynas kalė ir ardė, po to pasiūlė darbu pasigrožėti.

Vaizdas „nuostabus“. Trijų kambarių butuke sienų neliko, virtuvė, vonia, miegamasis ir svetainėlė - vientisas kambarys.

Visi veikiantys asmenys kaip ant delno. Verda puodas, paauglys sūnus maudosi vonioje. Erdvė.

Palikta tik tualeto būdelė.

Na, išradingumas beribis.

Gyventojai triukšmą iškentė didvyriškai. Matė, kaip su sienų tinko ir mūro luitais kaimynas linguodavo šiukšliadėžės link, tampė skaldos maišus.

Atsirado naujų sumanymų.

Pradėti šiltinti ir plastikiniais langais puošti balkonai. Proga ir kvadratūrą dviem metrais pasididinti.

Tam reikia išversti išorinę gelžbetonio sieną.

Čia jau ne juokas. Bet įveikiamas dalykas.

Naudojamos 20 kilogramų sveriančios „kuvaldos“ gelžbetoniui daužyti, pneumatiniai kaltai, kuriais šiaip jau skaldo asfaltą gatvėse, grąžtai, akmens pjūklai, šlifavimo ir lyginimo mašinos.

Penkmečiais nesiliauja darbas ir bildesys.

Vienais metais deda medines duris, kitais - keičia šarvuotomis. Trečiais skardinius radiatorius keičia ketaus, brangstant šilumai šiuos vėl keičia modernesniais su reguliatoriais.

Vienas ketvirtajame aukšte įsirengė dušo kabiną, o grindų neizoliavo. Maudosi ir varo vandenį ant žemiau gyvenančių kaimynų lubų ir galvų.

Daugiabutis siūbuoja lyg per bombardavimą. Kaimynų nervai ir siaubas, byrantis nuo lubų tinkas remonto iniciatoriui nerūpi.

Butas - nuosavas, dirbama dieną, per daug ir nepasipiktinsi. Net projektų nereikia.

Atsirado miesto gyventojų, kuriems, atrodo, trankymasis ir buto tobulinimas - malonumas ir vienintelis užsiėmimas.

Laikraščių nepripažįsta, televizoriaus nežiūri, knygų neskaito. Sekmadienių, Velykų ar Kalėdų nešvenčia, tik kala, gręžia, pjauna ir skaldo.

TADAS DONĖLA