Viengungio būste nėra nereikalingų daiktų


2009-01-05
Lina Bieliauskaitė
Viengungio būste nėra nereikalingų daiktų

Neretas interjero kūrėjas prisipažintų, jog progų mėgautis besąlygiška laisve įgyvendinant savo sumanymus pasitaiko ne itin dažnai. Pasiturintis verslininkas, dizainerei Loretai Tallat Kelpšienei savo būstą patikėjęs įrengti iki mažiausių smulkmenų, suteikė ne tik šią prabangą.

Biudžetas nevaržė

"Tai buvo išties įsimintinas projektas: namų šeimininkas neturėjo koncepcijos ir ypatingų pageidavimų, tad galėjau sau labai daug ką leisti, viską labai tiksliai, taisyklingai sudėlioti. Nereikėjo sukti galvos ir dėl biudžeto. Kita vertus, slėgė ir labai didelė atsakomybė – o kas, jei užsakovui nepatiks?" – prisiminė L.Tallat Kelpšienė.

Kaip vaizdžiai apibūdino pašnekovė, būsto įrengimu teko rūpintis kone iki šlepečių. Tiksliau, prie bendros aplinkos stilistikos priderinti net indus ir stalo įrankius.

Apie 140 kv. m ploto blokuotasis namas užmiestyje dizainerės sumanymu turėjo virsti šiuolaikišku jauno ir aktyvaus vienišiaus būstu.

"Pavadinčiau tai moderniu, šiek tiek minimalistiniu stiliumi su žiupsneliu klasikos. Interjeras orientuotas į vieną žmogų, čia visas pasaulis sukasi aplink jį. Jei užsakovė būtų moteris, veikiausiai būtų dominavusi klasika", – svarstė pašnekovė.

Ne veltui būstui buvo renkamos nelepios, minimalios priežiūros reikalaujančios, tačiau ganėtinai prabangios natūralios medžiagos. Medis, akmuo, popierius, oda, stiklas, metalas – tai pagrindinės medžiagos, kuriomis mėgsta "žongliruoti" L.Tallat Kelpšienė.

Gyvuos ne trejus metus

Interjero kūrėja prisipažino kiek skeptiškai žiūrinti į blizgius lakuotus baldų paviršius, jei virtuve intensyviai naudojamasi ar namuose šeimininkauja ne vien suaugusieji. Tačiau daug keliaujančio viengungio būste dizainerė drąsiai tai įgyvendino.

"Balti lakuoti paviršiai – 2008-ųjų tarptautinės Milano interjero parodos pagrindinė tendencija. O modernas, žinia, – tai, kas ekstravagantiška, madinga. Žinoma, ilgainiui jis pasensta, nes tos tendencijos maždaug kas trejus metus smarkiai keičiasi", – teigė pašnekovė.

Tačiau šiam darbui dizainerė linkusi pranašauti kiek ilgesnį gyvavimo laiką. "Šis interjeras greitai morališkai nepasens. Būstui įrengti naudotos kokybiškos ir brangios medžiagos. Tam tikros spalvos, pavyzdžiui, balta, visada madingos, o kai kuriuos baldus galima pavadinti moderno klasika", – aiškino L.Tallat Kelpšienė.

Į tokią klasika tapusį moderną bene ryškiausiai pretenduoja šalia židinio įsitaisęs gultas. Jo prototipas siekia septintą praėjusio amžiaus dešimtmetį. Panašiu laiku dvelkia ir svetainės centre stovinti dramblio kaulo spalvos odinė sofa.

Daug detalių rankų darbo

Loreta pripažino, jog būste neatsitiktinai dominuoja stačiakampės, kvadrato formos – jas taip pat diktavo vyriško interjero tema.

"Kvadratas laikomas žemės simboliu. Juk įprasta, kad vyrai žemiškesni nei moterys, mažiau vadovaujasi emocijomis. Sykiu kvadratas įneša tvarkingos estetikos, yra neatsiejamas modernaus stiliaus elementas" – aiškino pašnekovė.

Tačiau šioms tvarkingoms linijoms dizainerė neleido visiškai įsigalėti. Būste nestinga ir interjerą šildančių formų. Ryškiausiai išsiskiria rankų darbo šviestuvai iš popieriaus. Jiems antrina ir prabangios svetainės užuolaidos.

Interjero kūrėja su šypsena prisiminė, jog dėl jų teko mažumėlę pakovoti. Iš vokiečių dizainerio sukurto audinio pasiūtos užuolaidos užsakovui pasirodė neadekvačiai brangios.

"Taip, matyt, atrodytų visiems vyrams. Tačiau tai autorinis darbas, tad jis savaime brangus. Karnizai – taip pat išskirtiniai, sukurti prancūzų dizainerio. Galima sutaupyti dažams, plytelėms, net baldams, tačiau ne tokioms detalėms. Apie interjerą išmanantis žmogus iškart supras, ar tai išties kokybiškas, vertingas daiktas, ar ne", – tvirtino dizainerė.

Pasak L.Tallat Kelpšienės, tokia, regis, maža smulkmena bendroje erdvėje netikėtai sužibėjo tiek spalviniu tonu, tiek faktūra. "Užuolaidos tarsi užbaigė reprezentacinės zonos interjerą, tapo paskutiniu jos tašku", – komentavo kūrėja.