Tuoktis pasirinktame gamtos kampelyje tarp vilniečių vis dar nemadinga. Nuo netradicinių žingsnių poras atbaido subjurusio oro tikimybė ir smarkiai išsipučiančios sąskaitos už ceremoniją: nustatyti 210 litų nejučia virsta tūkstančiais.

Statistika neįspūdinga

Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje per visus 2010 m. amžiną meilę prisiekė 2569 jaunavedžių poros. Tačiau iš jų vos 110 bendru gyvenimo keliu apsisprendusių žengti porų įžadus davė ne po Santuokų rūmų skliautais, bet savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

Vestuvių sezonas pamažu įsibėgėja, tačiau ir šių metų statistika greičiausiai nebus įspūdinga. Prašymus sutuokti ne metrikacijos skyriuje kol kas yra pateikusios vos 44 būsimos sutuoktinių poros.

O ir jos aukso žiedus sumainys jau tradicinėmis tampančiose erdvėse: Belmonto malūno komplekse, miesto Rotušėje, Vilniaus universiteto botanikos sode, J.Tiškevičiaus dvare Trakų Vokėje, Verkių parke ar ant Pūčkorių atodangos.

"Nesulaukėme nė vieno netikėto prašymo sutuokti neįprastoje erdvėje. Lietuviai nėra ekstremalai. Vestuvės – tai šventė, kuriai žmonės puošiasi. Žmonės rimtai žiūri į šią ceremoniją", – "Vilniaus dienai" sakė Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.

Fantazijos ar pinigų stoka?

Lankstesnėmis santuokų sudarymo galimybėmis 2009 m. pirmieji Lietuvoje pasinaudojo būtent vilniečiai. Jaunavedžių pora spalio 10-ąją amžiną meilę ir ištikimybę prisiekė ne Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje, bet Bajorų rūmuose, įsikūrusiuose Trakų Vokėje.

Iš viso 2009-aisiais ne Santuokų rūmuose gyventi šeimoje, kol mirtis išskirs, pasižadėjo septynios poros.

Anuomet atrodė, kad tai – nebloga pradžia. Tačiau pastarųjų metų statistika verčia manyti, kad lietuviai neišsiveržia iš konservatyvumo gniaužtų ir bene iškilmingiausiai gyvenimo dienai vis dar renkasi jau ne kartą keiksnotus ir sovietine atgyvena vadintus Santuokų rūmus.

Kas tai – romantiško polėkio, fantazijos stoka? O gal pinigų trūkumas? Susituokti metrikacijos skyriuje kainuoja 70 litų. Ceremonija netradicinėje vietoje atsieina triskart brangiau – 210 litų.

Bijo blogo oro

Vedybų planuotoja Kristina Kaikarienė finansinius motyvus iškart atmetė. "Kelių šimtų litų mokestis nėra drastiška suma, palyginti su tuo, kiek iš viso išleidžiama šventei", – sakė ne vienus metus vestuvių organizavimo versle besisukanti moteris.

Ji griežtai nesutiko ir su prielaidomis, kad lietuviams stinga vaizduotės. "Mūsų jaunieji labai šaunūs, galvoti ir kūrybingi. Tiesiog tas kūrybingumas labai greitai išgaruoja, kai pradedi aiškinti, kas gali nutikti, jeigu..." – pasakojo K.Kaikarienė.

Kalbant apie santuoką po atviru dangumi, po žodelyčiu "jeigu" dažniausia slypi nerimas dėl oro vestuvių dieną.

"Lietuva – ne Italija ir ne Tailandas, todėl garantuoti gražios, šiltos ir saulėtos dienos niekas negali. Kad ir kaip būsimi jaunavedžiai svajotų apie egzotišką ceremonijos vietą, patyręs vedybų organizatorius visada patars gerai pagalvoti. Jis pasakys: "Mielieji, galite patirti svaiginančių įspūdžių, tuokdamiesi ant ežero kranto ar ant namo stogo, tačiau tas svaigulys akimirksniu išsisklaidys, jei prapliups lietus arba bus labai vėjuota." Prastas oras gali ne tik apkartinti, bet netgi iš esmės sugadinti šventę", – įsitikinusi K.Kaikarienė, kuri klientams niekada nerekomenduoja vaikytis egzotikos. Tiems, kurių perkalbėti nepavyksta, patariama iš anksto atsidėti apvalią sumelę apsisaugoti nuo netikėtumų.

Išauga iki trijų nulių

Vestuves jau dešimtmetį organizuojanti Diana Sugintienė laikosi kitokios nuomonės – finansinio motyvo renkantis civilinės santuokos vietą ji nenustumia į antrą planą. Profesinė moters patirtis byloja, kad tuoktis pasirinktoje erdvėje kainuoja kur kas brangiau nei nustatyti 210 litų.

"Patikėkite manimi, tai – nemaža investicija. Pirma, jei tuokiesi savaitgalį, į ceremonijos vietą turi asmeninėmis lėšomis atsivežti metrikacijos skyriaus darbuotoją, nes jis savo transportu naudojasi tik darbo dienomis. Be to, organizuodamas šventę lauke, privalai užtikrinti stogą virš galvos – statai palapinę. Joje turi būti stalas, vadinasi, ant jo – servetėlė, jai papuošti – gėlė. Reikia ir valstybės simbolių – vėliavos ir herbo. Palapinę taip pat apkaišai gėlėmis, kaspinais. Jei ceremonijoje dalyvauja senyvo amžiaus žmonių – parūpini kėdžių jiems atsisėsti. Kad būtų gražu, jas uždengti baltai. Kai viską suskaičiuoji, pasidaro tūkstantinė suma. Romantikos paieškos galiausiai baigiasi tuo, kad jaunavedžiai susiima už galvų ir sako: "O, ne!" Ir tuokiasi tuose nesimpatiškuose Santuokų rūmuose", – įvykių seką apibūdino D.Sugintienė.

Atsigręžia į bažnyčią

Ekstremalių jaunavedžių užgaidų vedybų planuotojos vengia. "Vestuvės – ne ta diena, kai verta rizikuoti ir, švelniai tariant, turėti nemalonumų. Atsisakau organizuoti šventę, jei matau, kad gali kilti nors menkiausia grėsmė jaunavedžiams. Todėl esu atkalbėjusi žmones nuo minčių apie ceremoniją oro balione", – prisipažino D.Sugintienė.

Abi vedybų organizatorės atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgyja santuoka bažnyčioje.

"Tie, kurie tuokiasi Dievo namuose, nenori ceremonijos gamtoje. Poros kruopščiai renkasi bažnyčią, aplanko ne vieną, apžiūri, kur jaukiau, kurio kunigo aukojamos mišios jautresnės", – pasakojo K.Kaikarienė.

Galimybė tuoktis ne tik civilinės metrikacijos įstaigų patalpose atsirado 2009 m rugsėjį, kai įsigaliojo tai numatantis teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pasirašytas įsakymas.

Vestuvės danguje

2008 m. britų pora – 24 metų Darrenas McWaltersas ir metais jaunesnė Katie Hodgson – susituokė 300 m virš žemės. Apsirengę vestuviniais drabužiais, dviem lėktuvais jie pakilo į orą, stovėdami ant sparnų. Trečiu lėktuvu skrido dvasininkas George'as Bringhamas.

Dėl blogų oro sąlygų vestuvių ceremoniją teko atidėti tris kartus. Vėjui kiek aprimus trys lėktuvai, ant kurių sparnų stovėjo lynais pritvirtinti žmonės, pakilo į orą. 67 metų dvasininkas teigė visiškai nebijojęs. Nusileidę ant žemės jaunieji apsimainė žiedais ir pradėjo vakarėlį.

Nemarios tradicijos

Tarp kauniečių jaunavedžių vienareikšmiškai pirmauja miesto rotušė, kurioje ir įsikūrusi Kauno civilinės metrikacijos įstaiga. Todėl netradicinėse vietose registruota vos viena kita santuoka.

Klaipėdoje jaunieji tuokiasi Laikrodžių muziejaus kiemelyje, Daržų gatvėje esančioje paveikslų galerijoje, restoranuose ir viešbučiuose, kuriuose vyksta vestuvių pokylis.

Klaipėdiečiai yra pateikę keliolika prašymų susituokti paplūdimuose, ant Jono kalnelio. Dažniausiai poros nori tuoktis Botanikos parke.