Senojo Kauno pilies tilto versija išblėso Pereiti į pagrindinį turinį

Senojo Kauno pilies tilto versija išblėso

2011-10-13 10:19
Greta naujai pastatyto medinio tilto į Kauno pilį pradėti kasinėjimai tikintis atrasti senąjį. Tačiau radiniai privertė suabejoti, ar tiltas apskritai buvo.

Greta naujai pastatyto medinio tilto į Kauno pilį pradėti archeologiniai kasinėjimai tikintis atrasti senąjį. Tačiau atkastieji radiniai privertė suabejoti, ar tiltas apskritai buvo.

Spėjimai nepasitvirtino

Kuo giliau į žemę, tuo daugiau medžių. Perfrazuotas populiarus posakis šiuo metu piliavietėje vykstantiems archeologiniams kasinėjimams gali būti taikomas tiesiogine prasme.

Beveik 3 m gylio duobėje atsivėrė trijų pilies etapų radiniai: XV a. antrosios mūrinės pilies gynybinės sienos liekanos, XVI a. antros pusės pasvirusių rąstų eilė ir medinė, kol kas nežinomos paskirties užtvara, kuri gali būti išlikusi iš XVII a. vidurio.

„Radome ne tai, ko tikėjomės. Dėl tilto buvimo abejonės daug didesnės. Kaip archeologui, man tai labai įdomu, tik kils problemų, ką toliau reikės daryti“, – svarstė kasinėjimams vadovaujantis Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius.

1994 m. atliekant tyrimus toje pačioje vietoje buvo aptiktas medinis polis, kuris, tuomet spėta, yra senojo medinio tilto liekana. Specialistai nustatė, kad medis yra XVII a. pradžios. Dėl lėšų stygiaus kasinėjimai nutraukti, o dabar vėl prie jų sugrįžta.

Radiniai veda kitur

Pirmiausia atkastas prieš 17 metų rastas tas pats medinis polis. Šalia jo užčiuopta lenta ir rąstas nuvedė prie antro polio. Tačiau poliai vienas nuo kito gana toli, kilo abejonių, ar tiltas prieš 400 metų galėjo būti toks platus. Be to, atkasta konstrukcija nė nepanaši į tiltą.

Archeologai dar žada pasikviesti tiltų specialistus ir išklausyti jų nuomonės. Kas tai, jei ne tiltas, kol kas galima tik spėlioti.

Be to, archeologai atrado ne tik šias medines konstrukcijas, bet ir antros mūrinės pilies gynybinės sienos fragmentą. Pasak A.Žalnieriaus, pirma pilis buvo mūrinė, antra – medinė ir molinė, o trečia – mūrinė, jos likučiai išlikę iki šių dienų. Minėta gynybinė siena, pasak archeologo, kol kas atrasta tik iš rytinės pilies pusės.

Atkasta įstrižai pasvirusių rąstų eilė didelių abejonių nekelia. Tai, paaiškino archeologas, apsauginio griovio sutvirtinimai. „Apsauginis griovys iškastas XVI a., pastačius bastėją. Šlaitas buvo gana status. Matyt, kad jis neslinktų, užklotas rąstais“, – dėstė A.Žalnierius.

Prie pat šių rąstų matomi tariamo tilto likučiai, patikslino specialistas, atsirado kur kas vėliau.

Siurprizas – odinis batas

Dėl atkastų radinių archeologinių kasinėjimų programa, spėjo A.Žalnierius, suderinus su specialistais Vilniuje, galbūt bus keičiama.

„Jei kasdami išilgai griovio rasime trečią polį, bus galima manyti, kad tai kažkokia tvora“, – svarstė pašnekovas. Jo išankstiniu spėjimu, tai galėtų būti okupacinės Maskvos kariuomenės įrenginys. Rusai pirmą kartą Kauną užėmė 1655 m. ir buvo čia šešerius metus. Taigi ir radinys galėjo būti pastatytas XVII a. viduryje.

Greta medinių konstrukcijų rasta šiek tiek XVII a. viduriui priskiriamų radinių – keramikinių indų ir koklių šukių, odinės avalynės likučių.

„Radome labai gražų vaikišką batuką. Kaune odiniai radiniai labai reti, nes oda išsilaiko tik specifinėje aplinkoje. Sunki žemė, kuri nepraleidžia deguonies, puikiai konservuoja“, – paaiškino specialistas. Kitų efektingų radinių, šioje vietoje A.Žalnierius ir nesitiki.

Kol kas archeologai kasa vis gilyn, iki dabartinio Neries upės lygio liko apie pusę metro. „Po to, bijome, kad nepradėtų kilti vanduo. Lietus labai nenaudingas“, – prasitarė A.Žalnierius.

Darbo archeologams nestigs

Šie kasinėjimai, kaip teigė A.Žalnierius, vykdomi pageidavus visuomeninių organizacijų atstovams. Statant naują tiltą jie ragino atlikti tyrimus ir surasti senąjį tiltą. Žinių, kad toks buvo, pasak archeologo, nėra.

A.Žalnierius svarstė, kad galbūt ateityje kas nors atliks papildomus kasinėjimus ir atras tiltą. Išnarstyti visą piliavietę yra brangu, tiek lėšų neskiriama.

Dar yra ir visai nekasinėtų Kauno piliavietės vietų. „Labai mažai žinomas tarpas tarp pirmos ir antros mūrinės pilies. Žinome tik tiek, kad buvo įvirtinimų, pilies kieme, atrodo, stovėjo mūriniai pastatai. Dar neaiški XVI a. gynybinė sistema, kurios fragmentus tik dabar atkasėme“, – vardijo pašnekovas.

Jei toliau bus tvarkoma piliavietė, archeologas įsitikinęs, kad papildomi kasinėjimai bus neišvengiami.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų