Kauno vadovai atvirai prabilo, kad kai kurie valdininkai įtartinai ilgai serga. Dažniausiai taip bandoma išvengti atleidimo iš darbo ar įvairių patikrinimų.

Stringa svarbūs klausimai

"Kiek dar ilgalaikių ligonių turime administracijoje?" – praėjusią savaitę tarybos posėdyje neišlaikė miesto meras Andrius Kupčinskas. Jo pasipiktinimą sukėlė ne pirmą savaitę sergantys Miesto tvarkymo skyriaus specialistai ir vadovas. Dėl to stringa miestui svarbūs darbai, nepriimami sprendimai. Kai kurie administracijos darbuotojai yra tapę nuolatiniais ligoniais.

A.Kupčinskas įtaria, kad kai kurie valdininkai ligas simuliuoja. Tarp tokių įtariamųjų meras paminėjo Komunalinio ūkio (dabar – Miesto tvarkos) skyriaus vedėją Valių Knoknerį ir Miesto tvarkos poskyrio vedėją Rimantą Rutavičių, Energetikos skyriaus vedėją Algirdą Vaitiekūną, Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėją Kristiną Kuprienę.

"Negali sakyti, kad jie etatiniai ligoniai, bet kyla tokių įtarimų. Ligos, lyg tyčia, sutampa su įvairiais patikrinimais dėl tualeto, socialinio būsto remonto ar eismo sistemos", – pastebėjo A.Kupčinskas.

Miesto komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Valius Knokneris susirgo šių metų kovo 23-iąją. Miesto tvarkymo poskyrio vedėją Rimantą Rutavičių liga pakirto kovo 31-ąją. Abu valdininkai informavo apie nedarbingumą, kai į viešumą iškilo faktai apie neteisėtai atvestas komunikacijas į auksinį tualetą prie pilies. V.Knokneris į darbą grįžo balandį, o gegužės pabaigoje vėl susirgo. R.Rutavičiaus nedarbingumas tebesitęsia iki šiol.

A.Vaitiekūnas tikino pirmą kartą paėmęs nedarbingumo pažymėjimą per 28-erius darbo metus. "Sveikstu po operacijos", – sakė Energetikos skyriaus vedėjas. Su K.Kupriene susisiekti nepavyko, nes ji visą birželio mėnesį atostogauja. V.Knokneris ir R.Rutavičius telefonu taip pat nepasiekiami.

Ligos atskleidė pažeidimus

Administracijoje yra ir daugiau darbuotojų, sergančių ilgiau nei vieną mėnesį. Kaip informavo Personalo skyriaus darbuotojos, dažniausiai valdininkai ilgokai nedirba dėl įvairių traumų. Mėnesį ar du dėl rankų lūžio nedirbo ne vienas savivaldybės specialistas iš įvairių skyrių. Dvi savivaldybės darbuotojos gana ilgai gydėsi avarijose patirtas traumas. Viena darbuotoja kovoja su onkologine liga.

Kol administracijos specialistas serga, pavaduojantis asmuo į jo vietą nepriimamas. Tada didesnis krūvis tenka kitiems darbuotojams. Nuspėti, kada ligoniai pasveiks, taip pat neįmanoma. Savivaldybės vadovybė nesiima tikrinti, ar darbuotojas tikrai serga.

Pasak administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno, sudėtingiausia situacija – Miesto ūkio departamente. "Blogai, kai pagrindiniai veikėjai iškrenta. Kol naujas žmogus įsivažiuoja, visiems būna nelengva", – sakė V.Gudėnas. Anot jo, dėl specialistų ligų užtruko vieningos eismo sistemos įdiegimo mieste konkursas, strigo gatvių apšvietimo darbai.

"Yra daug gatvių tvarkymo projektų, kitų darbų, kurie užmesti. Kažkas juos daro, bet pajėgumai ne tie", – apgailestavo administracijos vadovas. Jo teigimu, susirgus atsakingiems žmonėms, buvo aptikta ir nemažai pažeidimų jų kontroliuojamose srityse.

Geras būdas išsisukti

Abejonių keliančios valdininkų ligos dažnai yra aptarinėjamos kolegų. Iš ilgokai sergančių kolegų administracijos darbuotojai nevengia pasišaipyti. Tačiau ne vienas valdininkas yra prasitaręs, kad liga gali būti išeitis iš nepalankios situacijos. "Žinau, kad vakarais V.Knokneris užeina pavalgyti į kai kurias miesto viešojo maitinimo įstaigas, susitinka su tam tikrais žmonėmis. Bet oficialiai – jis serga", – prasitarė viena savivaldybės tarnautoja.

Savivaldybėje neoficialiai buvo kalbėta, kad reikėtų kreiptis į "Sodrą" ir patikrinti, ar kai kurie administracijos darbuotojai ligų nesimuliuoja, tačiau kol kas to nepadaryta. Miesto mero manymu, nedarbingumo kontrole turėtų būti suinteresuota pati "Sodra" ir Darbo inspekcija. "Tikimės, kad jie vis tik sugrįš į darbą", – sakė A.Kupčinskas.

Jau ne pirmą savaitę sergančių R.Rutavičiaus ir V.Knoknerio laukia pranešimai apie atleidimą iš darbo. Miesto valdžia nusprendė šitaip nubausti žemiausios grandies valdininkus už 600 tūkst. litų auksinio tualeto statybą prie Kauno pilies. Spėjama, kad kaip tik dėl to šių dviejų vyrų ligos užtruko.

Antanas Baranauskas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktorius

Gydymo trukmė mums labai rūpi, nes nuo to priklauso "Sodros" išlaidos. Jeigu žmogus ilgiau serga, galima raštu kreiptis į mus, ir mes tikriname, ar nedarbingumas pagrįstas. Į mus kreipiasi ir verslo įmonės, ir biudžetinės įstaigos. Savivaldybių išskirti negalėčiau. Savo iniciatyva dažniausiai tiriame verslo įmonių darbuotojų nedarbingumą. Nuo pernai rudens žymiai padaugėjo nedarbingumo atvejų. Įprastai piktnaudžiavimų nerandama. Mūsų specialistams gydytojo ar ligonio kaltės kol kas įrodyti nepavyko. Tačiau po "Sodros" specialistų patikrinimo nedarbingumas dažniausiai nutraukiamas – ligoniai pasveiksta, nes taip nusprendžia gydytojų komisija. Kontrolė drausmina. Taip sumažiname ligonių srautą. Be pertraukos nedarbingumas gali trukti 120 dienų, o iš viso per metus – 140 dienų. Tada darbdaviui atsiranda galimybė atleisti darbuotoją.

Ligos pašalpų mokėjimo naujovės

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai dėl ligos pašalpų mokėjimo. Jie taikomi asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems 2009 m. gegužės 1 d. ir vėliau.

Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys. Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 80 proc. ir didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu asmuo dirba keliose darbovietėse, ligos pašalpą už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš "Sodros" biudžeto lėšų. Jos dydis – nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) dienos – 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, ligos pašalpa mokama iš "Sodros" biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Tokiu atveju mokama 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Audinių, ląstelių ar organų donorams ligos pašalpa mokama nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos iš "Sodros" biudžeto lėšų, 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Po atleidimo iš darbo ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.

Šaltinis: "Sodra"