Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Pirmosios pagalbos kaina
2008-04-29
Marijana JASAITIENĖ
Medikai įsitikinę, kad jeigu vairuotojai mokėtų suteikti pirmąją medicinos pagalbą, karo keliuose aukų sumažėtų. Vairavimo mokyklų vadovai pripažįsta, kad dažnas vairuotojas nemoka suteikti tokios pagalbos.
Kauno medicinos universiteto Ekstremalios medicinos katedroje surengtoje diskusijoje dalyvavo miesto vairavimo mokyklų vadovai ir medikai, gelbstintys autoavarijose sužalotų ir į gydymo įstaigas atvežtų žmonių gyvybę.
„Ar galėtumėte ramiai laukti, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba, jei krauju plūsta sužalotas jūsų vaikas ar motina?“ – retoriškai klausė Klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas gydytojas Kęstutis Stašaitis. Jo kolega Nedas Jasinskas užsiminė, kad jį du kartus buvo partrenkęs automobilis. „Jei partrenks dar kartą, norėčiau, kad man kelyje būtų suteikta profesionali pagalba“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo gydytojas.
Ligoninių medikai yra tretieji skubios pagalbos grandinėje. Pirmiausia arčiausiai nukentėjusiojo yra artimi ar atsitiktinai greta atsidūrę žmonės. Greitosios pagalbos medikai atvyksta per keliolika minučių.
„Pagalba, suteikta per pirmąsias penkias minutes, neretai yra lemtinga. Per tiek laiko mirštančiojo nepradėjus gaivinti, smegenyse prasideda dažnai nebesugrąžinami pokyčiai“, – aiškino Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė Asta Krikščionaitienė.
Ištikus klinikinei mirčiai ir laiku suteikus pagalbą, Lietuvoje atgaivinama 12 procentų ligonių, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 40 procentų. Siekiant kuo geresnių rezultatų kiekvienam mūsų derėtų mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą: atlikti dirbtinį kvėpavimą, sustabdyti kraujavimą, taisyklingai atversti nukentėjusįjį ant nugaros. Vairuotojams visa tai mokėti tarsi privaloma, tačiau vairavimo mokyklų vadovai pripažino, kad į šį reikalavimą Lietuvoje žiūrima pro pirštus. „Apnuoginkite nukentėjusiojo krūtinę. Uždėkite elektrodus. Atsitraukite ir įjunkite elektrošoką“, – taip diskusijos dalyvius mokė kalbantis defibriliatorius. Tai aparatas, priverčiantis plakti staiga sustojusią širdį.
„Jį naudodamas išgelbėti mirštantįjį gali bet kuris to pasimokęs žmogus, nebūtinai medikas“, – tikino Ekstremalios medicinos katedros vadovas Dinas Vaitkaitis.
Pasaulio šalyse defibriliatorių yra kiekvienoje masinio žmonių susibūrimo vietoje. Kaune jų yra tik trys: sporto halėje, Arvydo Sabonio sporto mokykloje ir prekybos centre „Savas“. Defibriliatoriaus kaina – apie 15 tūkstančių litų.
