Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Neramus gyvenimo saulėlydis
2009-01-05
Virginija Skučaitė
Kaune ne vienas garbaus amžiaus senelių namų gyventojas kenčia nuo šalia jų įkurdintų sunkiai sugyvenamų ar girtaujančių gerokai jaunesnių vyrų ir moterų.
Tomo Raginos nuotr. (2008.10.23, SENELIŲ NAMAI)
Nr.03 Gailisi: paragavęs gyvenimo Nakvynės namuose, Grigorijus veržėsi atgal į Senelių namus.
Nr.01 Parama: Senelių namų gyventojai Grigorijui paaukojo savo sumuštinius.
Nr.10 Kančia: Vytautas Buzas tvirtino, kad Grigorijus, gyvendamas kartu, jam "pusę kailio nulupo".
Nr.08 Nenori: Petronėlė išsigando, sužinojusi, kad Lena netrukus grįš iš ligoninės.
Nr.02 Baiminasi: Regina kategoriškai atsisako gyventi su Lena.
Evaldo Butkevičiaus nuotr. (2008.10.23 LENA)
Nr.02 Įvertino: Lena labiausiai baiminosi prarasti galimybę grįžti į Senelių namus.
Niekas nenori globoti
Panemunės senelių namų vestibiulyje ant minkštasuolio padėtoje vyriškoje kepurėje pūpsojo sumuštinių krūvelė. Kepurės šeimininkas Grigorijus sėdėjo nuleidęs galvą – slėpė sumuštą veidą.
"Kai ėjau į Nakvynės namus su keliomis dešimtimis litų, kuriuos gaunu kas mėnesį, mane užpuolė keli jaunuoliai, sumušė ir atėmė pinigus. Todėl grįžau į Senelių namus, iš kurių buvau išsiųstas į Nakvynės namus. Į pastaruosius patekau už vidinės tvarkos taisyklių pažeidimus. Prašau Senelių namų direktorės priimti atgal – čia buvo labai gerai", – nutaisęs gailų balsą atgailavo už girtuoklystę ir kitus pažeidimus į Nakvynės namus laikinai iškeltas Grigorijus.
Panemunės senelių namų direktorė Aldona Krinickienė paaiškino, kad Grigorijus B. į Panemunės senelių namus pateko tiesiai iš slaugos ligoninės, kur speciali komisija nustatė, kad jam reikalinga nuolatinė slauga. Grigorijaus invalidumas ir nedarbingumas, esant gerai priežiūrai, Senelių namuose pamažu "išgaravo", bet darbo terapijos jis vis vien vengė ir neatsisakė įpročio girtauti.
"Manau, kad tokiems neseniems vyrams, pajėgiantiems kai ką dirbti ir turintiems artimųjų, galėtų būti skirta lankomoji arba socialinė priežiūra namuose, o ne gyvenimas Senelių namuose, kur vieno gyventojo išlaikymas savivaldybei kainuoja apie 1800 litų per mėnesį. Tačiau vyro artimieji, matyt, yra pavargę nuo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir nenori jo laikyti namuose. Todėl tokie asmenys, kaip Grigorijus B., siunčiami į Senelių namus, suteikus jiems nedarbingumo ir neįgalumo lygį. Esu tikra, kad tokius žmones pirmiausia reikėtų gydyti narkologijos skyriuose, o paskui apgyvendinti specialiuose namuose su minimalia globa ir darbo terapija. Deja, tokių namų iki šiol nėra", – apgailestavo A.Krinickienė.
Bijo ir nelaukia
"Padėkite greičiau sugrįžti į Panemunės senelių namus, – maldavo ir kita buvusi šių namų gyventoja Lena, tris mėnesius praleidusi K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. – Panemunės senelių namuose man sakė, kad veža pataisyti sveikatą, kad mane masažuos, mankštins – su džiaugsmu sutikau, tačiau čia juk ne reabilitacijos ligoninė! Jei mane čia paguldė dėl to, kad kartais išgeriu, tai visus Senelių namus čionai reikėtų pervežti. Be to, dabar aš visiškai negeriu. Taip, esu ūmaus charakterio, šiurkštoka, bet juk užaugau vaikų namuose, o prieš trejus metus ištiko insultas. Charakteris dėl to netapo minkštesnis", – pripažino Lena.
Moteris išvedžiojo, kad slaugos ligoninėje atsidūrė dar ir todėl, kad konfliktavo su Senelių namų direktore, mat rėždavo tiesą į akis. Lena įsitikinusi, kad seneliai ją myli ir laukia sugrįžtant. Myli ją ir sūnus, kuris dažnai lanko ligoninėje. Jis gyvena pas uošvius, todėl esą negali motinos prižiūrėti namuose.
Panemunės senelių namų direktorė ir kalbintos su Lena viename kambaryje gyvenusios senolės neigė "tiesos gynėjos"žodžius. Moterys lyg susitarusios tvirtino, kad kentėjo dėl staigaus Lenos būdo, kuris itin paūmėdavo išgėrus alkoholio. "Penkiolika metų gyvenu šiuose namuose, bet tokių gyventojų kaip Lena dar nebuvo, – galva lingavo aštuntą dešimtį perkopusi Petronėlė. – Ji nieko nebijo. Net Dievo."
Už Petronėlę kiek jaunesnė Regina sakė su baime laukianti iš ligoninės sugrįšiančios Lenos, nes ji vėl svaidysis tuščiomis kefyro pakuotėmis ir šakutėmis, įvairiais būdais drums ramybę ir žemins kartu gyvenančiųjų orumą. Kalbinti gyventojai vieningai tvirtino – Senelių namai neturi tapti nenuspėjamo elgesio žmonių buveine.
Eilės pamažu mažėja
Senelių pasakojimus apie Leną patvirtino socialinė darbuotoja Vilija Andriuškevičienė. Ji įsitikinusi, kad nenuspėjamo elgesio žmonėms Senelių namuose – ne vieta.
A.Krinickienės nuomone, keista, kad agresyvaus elgesio žmonės greitai ir lengvai patenka į Senelių namus, o ramūs senoliai turi ne vienus metus laukti eilėje, norėdami patekti į norimus globos namus.
"Dabar laukiančiųjų apsigyventi mūsų namuose yra mažiau, kaip ir kituose senelių namuose. Manau, įtakos turi tai, kad dažna šeima pati prižiūri savo artimąjį, kuriam nustatyta nuolatinė slauga – valstybė tam tikslui skiria didelę pinigų sumą. Kitas svarbus dalykas – vieno procento dydžio mokestis nuo normatyvinės senelio turto vertės. Tą mokestį į valstybės iždą turi sumokėti panoręs apsigyventi globos namuose senelis. Eiles į globos namus dar labiau sutrumpintų ir steigiami Dienos centrai seneliams", – mano A.Krinickienė.
Girtaujantiesiems – vienutės?
Kauno Socialinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Marija Vyšniauskienė aiškino, kad šiuo metu savivaldybei labiau ne specialių namų alkoholikams steigimas, o vaikų namų auklėtiniai. Išėję iš šios globos įstaigos, jie lieka be stogo virš galvos.
"Nepriklausoma medikų ir kitų specialistų komisija siunčia į senelių namus sveikatą dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl alkoholio, praradusius vyresnio amžiaus žmones, neturinčius stogo virš galvos. Tarp siunčiamųjų pasitaiko ir sergančiųjų priklausomybės ligomis, tačiau medikai ne visada tai pastebi", – abstrakčiai apie problemą kalbėjo M.Vyšniauskienė.
Kadangi Kaune dar nėra globos įstaigų, kuriose būtų galima apgyvendinti nuo alkoholio priklausančius ir nuo to gydytus žmones, tokie kaip Grigorijus grįš į Senelių namus. M.Vyšniauskienės nuomone, čia turėtų būti pasirūpinta jų sveikata ir atskyrimu nuo aplinkinių, laikinai juos apgyvendinant, pavyzdžiui, vienviečiuose kambariuose.
Tuo tarpu A.Krinickienė tvirtina, kad gyvenimas tokiuose kambariuose yra brangesnis ir juose apgyvendinami to pageidaujantys tikrieji Senelių namų gyventojai. Už paslaugą – gyvenimą vienviečiame kambaryje su higienos patalpomis – Senelių namai miesto biudžetą pernai papildė apie 14 tūkst. litų. Tad atiduoti brangesnius kambarius girtaujantiesiems neketinama.
Problema tik tvinksta
Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Metodikos ir konsultavimo skyriaus vedėja Dalia Kasulaitienė įsitikinusi, kad teikti narkologiniams ligoniams socialines paslaugas bei rūpintis jų socialine globa turėtų sveikatos priežiūros įstaigos, o ne senų žmonių globos namai. Vietos savivaldos institucijos turėtų planuoti ir suteikti vietas narkologiniams ligoniams, pavyzdžiui, nakvynės namuose.
Norint iš esmės pagerinti probleminę situaciją senelių namuose, reikėtų narkologiniams ligoniams steigti specialias socialines paslaugas teikiančias įstaigas. "Deja, apie tokius ketinimus nieko negirdėti, nes savivaldybės pasirinkusios lengviausią kelią – neįgaliais tapusius priklausomybės ligomis sergančius ar sutrikusios psichikos žmones apgyvendina senelių namuose. Vieno žmogaus priežiūra tokiose įstaigose per mėnesį kainuoja nuo 1500 iki 2000 litų, o sunkiai sergančiųjų – brangiau. Priimdamos tokius sprendimus, savivaldos institucijos negalvoja ir apie žmonių, gyvenančių Senelių namuose, teises", – tvirtino D.Kasulaitienė.
Už išblaivinimą tenka mokėti
Panemunės senelių namuose šiuo metu gyvena 75 žmonės, iš kurių 16 yra nuo 30 iki 75 metų. Eilės apsigyventi laukia 28 seneliai.
Panemunės senelių namuose teikiamos mokamos (20 Lt) išblaivinimo, higienos, tvarkos paslaugos šių namų gyventojams, ketinama įsteigti skyrių seneliams su senatviniais psichikos sutrikimais.
Kaune iki šiol nėra įsteigta socialinės reabilitacijos įstaigos nuo priklausomybės ligų kenčiantiems žmonėms.
Kauno nakvynės namuose ketinama teikti vienos dienos paslaugą – išblaivinimą. Ši paslauga būtų teikiama tiems asmenims, kuriuos, apžiūrėtus ligoninių priėmimo skyriuose, atveš policininkai.
