Metas persodinti kambarines gėles


2009-03-09
Virginija Skučaitė
Metas persodinti kambarines gėles

Kovas – itin tinkamas metas persodinti kambarines gėles, išskyrus žydinčias arba labai lėtai augančias.

Gėlininkė Nijolė Michelkevičienė primena: jei gėles ketiname persodinti į seną molinį vazoną, prieš tai jo vidų ir išorę reikia nušveisti vieliniu šepečiu, išplauti, išplikyti. Jei persodinsime į naują molinį vazoną, prieš tai jį reikia dvi paras mirkyti vandenyje (geriau – parūgštintame), kurį būtina kelis kartus pakeisti. Beje, moliniuse vazonuose šilumamėgiams augalams, pavyzdžiui, paparčiams yra per šalta.

Plastmasiniai vazonai statomi į padėklus taip, kad tarp vazono dugno ir padėklo paviršiaus liktų tarpelis. Labai svarbu persodinant augalus neužmiršti drenuoti žemių mišinį, kuriame jie augs. Ant skylių vazono dugne geriausia uždėti molinio vazono duženų (galima pirkti ir specialaus drenažo). Kuo plonesnės ir silpnesnės augalo šaknys, tuo storesnis turi būti drenažo sluoksnis (vidutiniam sluoksniui pakanka 2 cm storio rupaus upių smėlio sluoksnio).

Augalams persodinti žemę paprasčiausia nusipirkti. Persodinama esant Mėnulio pilnačiai arba jaunačiai. Prieš tai augalus iš vakaro būtina palaistyti (kaktusus laistyti labai mažai). Kitą dieną vazonas apverčiamas dugnu į viršų, pastuksenama į jo šonus. Išsinėręs iš vazono žemių gumulas reikia apžiūrimas. Jei šaknų nesimato, augalą grąžinkime į tą patį vazoną. Jei šaknys matosi – nupurtykime nuo jų žemes, nupjaukime senas ar pakeitusias spalvą šaknis ir persodinkime į keletu centimetrų didesnio diametro vazoną. Negalima užpildyti jo žemėmis iki viršaus – palikime 3 cm.

Persodindami svogūnines gėles, neumirškime palikti virš žemės paviršiaus trečdalį svogūnėlio. Persodintus augalus pastatykime į dalinį pavėsį, kol prigis. Neužmirškime laistyti ir po tirjų valandų išpilti vandens pertekliaus iš padėklo.