Savaitgalį Kaune vykusi Nevyriausybinių organizacijų atstovų sueiga virto dar vieno Lietuvoje judėjimo steigimu.

Siūlė stabdyti "Leo LT" sandorį

Skirtingai nei iš anksto skelbėsi renginio organizatoriai, sueigos dalyviai neiškėlė kandidatūros pavasarį vyksiantiems prezidento rinkimams. Tačiau skambus pavadinimas "Oligarchinei santvarkai ir "Leo LT" aferai – ne!" – pasiteisino ir sulaukė ne tik nemažo žiniasklaidos dėmesio, bet ir pilnos Kauno savivaldybės salės naujo judėjimo steigėjų.

Sueigą pradėjęs teisininkas Kęstutis Čilinskas iš karto ėmėsi kritikuoti dabartinę šalies santvarką, o įsteigtą bendrovę "Leo LT" lygino su liūtu, draskančiu valstybę. "Reikia gelbėti valstybę. Susijungus į pilietinį judėjimą galima pradėti kurti demokratinę valstybę, kurioje įsitvirtinęs oligarchinis valdymas – kelių žmonių rankose atsidūrė valstybės įstaigos, o tauta savo šalies nebevaldo", – sakė K.Čilinskas.

Buvęs parlamentaras teigė, kad naujasis judėjimas turėtų sustabdyti "Leo LT" sandorį, į privačias rankas patekusią šalies energetiką grąžinti valdyti valstybei.

"Reikia sustabdyti ir niekiniu pripažinti "Leo LT" sandorį. Valstybės pareigūnai dykai atidavė šalies energetiką į privačias rankas, valstybė prarado milijoninius dividendus. Susigrąžinus energetiką ir pardavus ją už 7 mlrd. litų, galima būtų svarstyti, ar statyti atominę elektrinę. Per ekonominę krizę padidinta elektros energijos kaina, o krizės metu bendrovės gauna šimtus milijonų litų", – aiškino K.Čilinskas.

Į tribūną lipo ir kunigai

Galimybę kalbėti sueigoje pasinaudojo ne tik žinomi politikai ar verslininkai, bet ir dvasininkai. Iš Kėdainių rajono Paberžės atvykęs klebonas Skaidrius Kandratavičius palaikė naujojo judėjimo steigimą ir sakė, jog pritarimą dalyvauti sueigoje gavo iš aukščiausių Bažnyčios vadovų.

"Negaliu sakyti, kad atstovauju Bažnyčiai ir arkivyskupui, bet dalyvauju su pritarimu", – pastebėjo kunigas. Jis taip pat kritikavo dabartinę sistemą ir teigė, kad istorijoje būta daug atvejų, kai dvasininkai stoja į vargingųjų pusę.
"Maironis taip pat kritikavo tuos, kurie išėjo į valdžią ir pamiršo liaudį.  Ne vienoje pasaulio šalyje kunigai ar vyskupai yra išrenkami prezidentais tai atvejais, jei jie atstovauja ne stambiam verslui, o vargingiesiems", – užuomina apie būsimuosius Lietuvos Prezidento rinkimus kalbėjo S.Kandratavičius.

Kitas susitikimas – Vilniuje

Kviesdami į renginį jo organizatoriai skelbė, kad naujojo judėjimo steigimo sueigoje dalyvaus ir žinomi politikai, Seimo nariai bei signatarai. Tačiau į Kauną neatvyko nei Kęstutis Masiulis, nei Zigmas Vaišvila. Savivaldybėje buvo matyti garsūs Kauno verslininkai Kęstutis Pūkas bei bendrovės "Senukų" įmonių asociacijos prezidentas Augustinas Rakauskas.

Pastarasis, "Leo LT sandorį kritikavęs nuo pat projekto pradžios, ir šį kartą nacionalinio investuotojo bendrovei negailėjo piktų žodžių. Vertindamas naująjį judėjimą A.Rakauskas sakė, jog sėkmė priklausys nuo to, kokią formą jis įgaus: "Jei tai bus neradikalus judėjimas, o daugiau keliantis žmonių sąmoningumą, tuo daugiau bus naudos".
Renginio pabaigoje, daugelis sueigos dalyvių pritarė naujojo jungtinio demokratinio judėjimo steigimui, jo pirmininku išrinktas K.Čilinskas. Nutarta, kad kitas judėjimo suvažiavimas įvyks Vilniuje, jo metu turėtų paaiškėti kandidatas prezidento rinkimuose.

Į prezidentus – visuomenės veikėją?

Tačiau su žurnalistais bendravęs K.Čilinskas nebuvo tikras, kad naująjį judėjimą palaikys daug žmonių. Anot buvusio parlamentaro, vertinant objektyviai, visuomenė, kol kas neturi motyvų vienytis. Yra daug skaldančių motyvų ir dezinformacijos.

"Tačiau iš kitos pusės dar niekada nėra buvę tokių didelių impulsų, ką nors keisti, todėl turiu viltį, kad procesas įsibėgės. Tai turėtų būti panašu į Sąjūdį, kuomet vadavomės iš išorinės priespaudos, tik šį kartą turėtum išsivaduoti iš vidinės priespaudos. Turiu viltį, kad judėjimas ras didelį žmonių palaikymą, jei ne – viltį teks palaidoti", – spėjo K.Čilinskas.

Paprašytas pasidalyti įžvalgomis apie galimą pretendentą į šalies vadovus, jis prisipažino, jog nenorėtų, jei kandidatu į prezidentus iš anksto būtų siūlomos žinomų veikėjų pavardės.

"Man patiktų, jei, judėjimui svarstant, ką pasiūlyti kandidatu į prezidentus, būtų surengti pirminiai rinkimai, kokie vyksta JAV. Jei panašaus proceso nebūtų, o būtų iš anksto paskelbtos pavardės, tokiuose rinkimuose nenorėčiau dalyvauti", – K.Čilinskas.

Kaip alternatyvą politikams prezidento rinkimuose K.Čilinskas norėtų matyti visuomenės veikėjus iš kultūros pasaulio ar net dvasininkų luomo.

"Gali būti netradicinis sprendimas, juk nebūtina rinkti žmogų, kuris yra susijęs ar buvęs valdžioje. Galime eiti kitu keliu, pavyzdžiui, kaip čekai, kurie išsirinko prezidentu žmogų iš kultūros pasaulio. Gali būti ir dvasininkas – tai turėtų būti rimtai apsvarstyta. Juk krizė, kuri kilo Lietuvoje, yra kilusi iš moralės krizės. Reikia atkurti moralę, nes jeigu žiūrėsime vien į biudžeto skaičius, turėsime krizės tęsinį", – teigė K.Čilinskas.

Nuo tiesaus atsakymo išsisuko

Paklaustas, ar pats norėtų dalyvauti Prezidento rinkimuose, K.Čilinskas nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
"Mažiausia norėčiau prarasti teisininko darbą. Į Seimą buvau pasukęs skatinamas pilietinių motyvų, tuomet susiklostė tokia situacija, kai turėjau tai padaryti. Nežinau, ar dabar yra tokia situacija. Dar anksti apie tai kalbėti, nes, kol nėra sukurta demokratinės jėgos, neprotinga ir kandidatuoti", – svarstė K.Čilinskas.

Jis neatmetė galimybės, kad prie steigiamo judėjimo prisijungs ir politikai, kurie norės išnaudoti judėjimą savo populiarumui didinti, tačiau, pasak teisininko, tokių procesų išvengti nepavyks, nes jų neišvengia nė viena steigiama partija ar judėjimas.