Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
ES milijonai Kaune plaukia pro šalį. Kaltų nėra?
2011-11-10
Aušra Garnienė
Dėl įstrigusių projektų Kaunui tenka grąžinti įspūdingas sumas finansuotojams. Savivaldybė negali suskaičiuoti, kiek milijonų per kelerius metus prarado miestas. Valdininkams tai net ir neįdomu, nes nė vienas jų už blogai aliktą darbą nebuvo nubaustas.
Įspūdingos sumos
Šiemet Kauno savivaldybė dėl įstrigusios „Girstučio“ baseino rekonstrukcijos turės grąžinti nepanaudotus 5 mln. litų Kultūros ir sporto departamentui. Ar vėliau pavyks vėl gauti tokio dydžio sumą rekonstrukcijai užbaigti, niekas negali garantuoti. Valdininkai viliasi, kad neteks grąžinti ir „Girstučiui“ skirtos Europos Sąjungos paramos.
Ant plauko pakibo lėšos, skirtos ir Jurbarko gatvės rekonstrukcijai. Miesto tvarkymo skyriaus specialistai nusprendė šiemet naujai išasfaltuoti Jurbarko gatvės atkarpą, kurioje nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos tinklų.
Savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Kauno vandenys“ šioje gatvėje kitais metais planuoja tiesti komunikacijas. Gatvės asfaltavimo darbai sustabdyti, sukilus vandens ir kanalizacijos laukiantiems gatvės gyventojams. Jie ėmė belstis į visų įmanomų institucijų duris dėl tokio neūkiškumo. Jeigu ne jų žygiai, kitąmet naujas asfaltas būtų išgriautas.
Ar valdininkai sugebės Jurbarko gatvės asfaltavimui skirtas lėšas panaudoti kitoms gatvėms tvarkyti, neaišku. Kitu atveju pinigus teks grąžinti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.
Kalbos apie keleivinę prieplauką Nemune prie „Žalgirio“ arenos greitu laiku netaps realybe, nors tam jau buvo numatyta 100 tūkst. litų. Valdininkai, parengę nerealius reikalavimus, užuot juos taisę, konkursą nusprendė visai nutraukti.
Dar prieš penkerius metus savivaldybė buvo gavusi 9,5 mln. litų Marvelės gatvės rekonstrukcijai, tačiau dėl piktybiškai vilkinto konkurso ir šias lėšas teko grąžinti. Vėliau Marvelės gatvės rekonstrukcijai pinigų teko skolintis iš bankų.
Sulaukė paaukštinimo
„Kauno diena“ prieš mėnesį rašė apie dėl valdininkų neveiklumo įstrigusį Ekologinį Baltijos regiono projektą. Paviešinus tokią informaciją, savivaldybės administracijoje susirūpinta, kaip gelbėti benuplaukiančias ES lėšas – sudaryta speciali darbo grupė situacijai spręsti.
Per dvejus su puse metų projekto įgyvendinimo darbai iš pradinio taško beveik nepajudėjo. Miesto plėtros departamento direktoriumi dirbęs konservatorius Remigijus Skilandis vadovavo Ekologinį Baltijos regiono projekto įgyvendinimą koordinavusiai darbo grupei, tačiau sugebėjo surengti tik vieną darbo grupės posėdį. Projekto vadovu paskirtas Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriaus vedėjas Saulius Kromalcas nesugebėjo pasirūpinti, kaip ir kur panaudoti beveik 500 tūkst. litų.
Iškilo grėsmė, kad savivaldybė ne tik praras šią sumą, bet teks padengti neįgyvendinto projekto administravimo, valdininkų mokymų ir komandiruočių išlaidas – apie 80 tūkst. litų.
Buvusiam projekto darbo grupės vadovui R.Skilandžiui savivaldybėje dabar patikėtos aukštesnės – administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigos. Pasiteiravus apie Ekologinio Baltijos regiono projekto būklę, R.Skilandis nieko konkretaus negalėjo atsakyti.
„Iki smulkmenų visko nežinau. Kai kurios procedūros buvo užstrigusios. Bandome intensyviai judinti“, – biurokratiškai dėstė naujasis administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Jis pats užsiminė ir apie kitus mieste stringančius investicinius projektus, kurių vertė gerokai didesnė už ekologinį projektą – „Girstučio“ baseino rekonstrukciją, prie „Žalgirio“ arenos Nemuno senvagėje tebesantį dumblą.
Dumblas guli metus
Netrukus sukaks metai, kaip turėjo būti išgabentas iš Nemuno senvagės išvalytas dumblas netoli „Žalgirio“ arenos. Bjaurastis dvokė per vasaros karščius, badė akis Europos krepšinio čempionato svečiams, tebeguli ir šiandien.
3,3 mln. litų vertės projektas, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, turėjo būti baigtas šių metų pradžioje. Dumblui nejudant iš vietos, savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai žadėjo, kad darbai bus baigti rugsėjo pabaigoje, tačiau dabar jau lapkritis, o dumblas nesulaukė nei sunkvežimių, nei Nemunu plaukiančių baržų. Projekte numatyta būtent jomis nešvarų gruntą iš senvagės išgabenti, tačiau rangovo ir užsakovo pozicijos išsiskyrė ir sutarti vis nesiseka.
„Ačiū Dievui, Europos Sąjungos pinigai niekur nedingsta. Finansavimo sutartis pasirašyta iki kitų metų balandžio, su galimybe ją pratęsti iki 2015 m.“, – atsiduso Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Pasak jos, pasikeitus valdžiai toliau deramasi su rangovais dėl to, kaip dumblas bus išgabenamas.
Šio projekto vadovu buvo paskirtas Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Juodeika, tačiau skyriaus vedėja užsiminė, kad jis nepriiminėjo sprendimų. Tad ir šioje situacijoje surasti bent vieną atsakingą savivaldybės darbuotoją būtų keblu.
Nemeilė Laisvės alėjai
„Turi būti asmeninė atsakomybė už vykdomą projektą. Dėl to sutarėme ir koalicijoje. Gruodį vyks tarnautojų vertinimai, atkreipsime į tai dėmesį“, – tokios pozicijos pasiryžęs laikytis miesto meras Andrius Kupčinskas.
Deja, politikų deklaruojami siekiai gerokai skiriasi nuo nedžiuginančios tikrovės – valdininkai dažnai vertinami ne pagal darbus, o atsižvelgus į jų lojalumą valdančiosioms partijoms.
Grįžęs į mero postą A.Kupčinskas pažadėjo, kad dabar daugiausia dėmesio bus skiriama Laisvės alėjai, apie kurios rekonstrukciją kalbama ne vienus metus. Tačiau dar pernai, vadovaujant A.Kupčinskui, Laisvės alėjos techniniam projektui Vyriausybės skirti 1,5 mln. litų nebuvo panaudoti. Kilus neaiškumų dėl konkurso skaidrumo, pinigus Kaunas turėjo grąžinti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o projekto rengimo išlaidoms padengti teko ieškoti skolintų lėšų.
Šiemet skelbta, kad darbai Laisvės alėjos atkarpoje tarp Trakų gatvės ir Vytauto prospekto prasidės tuoj pat po Europos krepšinio čempionato. Nors projektas ir statybos leidimai yra, oro sąlygos tinkamos dirbti, tačiau Laisvės alėjoje technika neburzgia ir darbininkai kastuvais nemojuoja. Savivaldybės valdininkai tik trauko pečiais, išgirdę klausimą, kada procesas pajudės.
Nubaustųjų nėra
Nei kalbinti politikai, nei savivaldybės valdininkai negalėjo prisiminti atvejo, kad būtų nubaustas bent vienas savo darbą netinkamai atlikęs darbuotojas.
A.Kupčinskas tikino, kad neįgyvendintų projektų savivaldybėje nebuvo. Pasak jo, valdininkų įklampintas Ekologinis Baltijos regiono projektas yra unikalus atvejis. Pasiteiravus, ar už tai turės atsakyti S.Kromalcas ir prie šio projekto prisidėjęs R.Skilandis, kurio pareigos konservatorių buvo paaukštintos, A.Kupčinskas pyktelėjo. „Ar jis daug prisidėjęs, ar neprisidėjęs, bandysime išsiaiškinti. Gal kai kam tik bandoma primesti kaltę“, – nukirto meras.
Paklaustas, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl neįgyvendintų ar įstrigusių projektų, R.Skilandis išsisukinėjo.
„Tiksliai negalėčiau atsakyti. Metų pabaigoje būna valstybės tarnautojų vertinimas, tai ir atsižvelgiama, kokie buvo įpareigojimai, kas padaryta, o kas ne“, – mero žodžius atkartojo R.Skilandis.
Paklaustas, ar savivaldybėje pasitaikė atvejų, kad dėl prarastų investicijų būtų nubaustas už projektą atsakingas valdininkas, administracijos direktoriaus pavaduotojas prisipažino tokio atvejo nepamenantis.
Vėliau sumoka kauniečiai
„Kaunas ir taip per mažai dalyvauja europiniuose projektuose. O kai dar ir laimėję konkursą nesugebame panaudoti lėšų, blogiau būti negali“, – skėstelėjo rankomis buvęs Miesto ūkio komiteto primininkas Rytis Šatkauskas.
Liberalcentristas Arvydas Garbaravičius įsitikinęs, kad už tai turėtų atsakyti algą gaunantys darbuotojai. „Nereikia teisintis ligomis ar atostogomis, dideliu darbo krūviu. Tokia situacija tęsiasi metų metais. Negi kas nors per prievartą laiko tuos skyrių vedėjus? Jeigu jiems taip jau sunku dirbti, Kaune atsirastų norinčiųjų juos pakeisti“, – įsitikinęs A.Garbaravičius.
„Savivaldybėje kol kas nėra nė vieno atsakingo, pradedant nuo pusę milijono kainavusio auksinio tualeto, baigiant kasdienėmis miesto smulkmenomis. Kai lėšas prarandame, nesugalvojame nieko gudriau, kaip tik pasiskolinti. Tuomet paskolas ir palūkanas atidavinėja kauniečiai“, – pastebėjo tarybos narys Gintautas Labanauskas.
