Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Aukso vidurys lėkštėje
2008-11-22
Aušra Garnienė
Ar tik kepsnys iš ėrienos gali būti prabangus? Pasirodo, net avižinių dribsnių košę galima paversti meno kūriniu ir taip pasidaryti sau šventę.
Šventė – svarbiau už krizę
Akyse stovi sena nuotrauka iš šeiminio albumo: kažkur Kazachstano pakraštyje tremtinės iš Lietuvos švenčia Kalėdas. Stalas padengtas balta staltiese, o ant jo – baltutėlis tortas. Ant bado ašmenų vaikščiojusios moterys sugebėjo sukurti tokį konditerijos šedevrą. Pasirodo, vieno barako lietuvaitės kelis mėnesius taupė cukraus gabalėlius. Iš sutaupyto cukraus ir vieno kiaušinio jos sugebėjo išsukti baltą kremą, kuriuo sutepė duonos plutas.
Šiandien, kai visi kalba apie ekonominę krizę, būtinybę riboti savo poreikius, taupyti, žmonės nejučiomis pradeda ieškoti aukso vidurio lėkštėje arba puode ant viryklės. Lietuviams, mėgstantiems svečius stebinti lūžtančiais stalais, taupymo režimas ekonominės krizės sąlygomis kelia lengvą šoką. Juk esame įpratę po šventės dar savaitę maitintis likusiais valgiais, o galiausiai vis tiek dar ką nors išmetame.
"Tikrai netaupau atsisakydama mėgstamo maisto. Ką valgiau, tą ir valgau, ir šito jokios krizės nepakeis. Maistas yra tiesiogiai susijęs su viskuo – žmogaus sveikata, emocine būsena. Valgydami gerą maistą mes džiaugiamės, o kartu ir sveikesni esame", – įsitikinęs žinomas kulinaras, televizijos laidos vedėjas, dviejų restoranų savininkas ir direktorius Robertas Ščesnavičius. Jis gali be širdies skausmo atsisakyti eilinio namų remonto ar brangesnio automobilio, bet gero maisto – vargiai.
Skonį lemia ne kaina
"Minimaliomis išlaidomis galima sukurti prabangos įspūdį. Svarbus patiekalo dizainas, kažkoks išskirtinis prieskonis ar padažas, ir visai nebūtina tam naudoti labai brangių produktų. Žmonės tai labai vertina", – teigė R.Ščesnavičius.
Jis iš savo patirties žino: kartais paprastas vištienos patiekalas priverčia žmones aikčioti. Garsus kulinaras puikiai pamena, kaip per vieną priėmimą svečiams patiekė vištienos krūtinėlę ant bulvių košės pagalvės su morkomis, šparaginėmis pupelėmis, papuošė špinatų padažu, porais.
"Nieko labai brangaus, o rezultatas ypatingas. Gali valgį gaminti iš ėrienos nugarinės. Patiekalas bus prabangus, kaina – astronominė, bet žmogui daug didesnį įspūdį gali palikti tas mano nupasakotas vištienos patiekalas", – savo požiūrį į prabangų maistą dėstė R.Ščesnavičius.
Tiek gamindamas maistą namuose, tiek savo restoranuose jis yra linkęs žiūrėti ne į patiekalo kainą, o į kokybę, išvaizdą ir skonį. Lietuvoje žinomas kulinaras įsitikinęs, kad iš kiekvieno produkto galima padaryti meną.
"Net avižinių dribsnių košę galima kažkaip neįprastai išvirti, patiekti gražioje lėkštėje ir kuo nors papuošti", – fantazavo ponas Robertas. Jo manymu, gaminant iš paprastų produktų, gerą rezultatą galima pasiekti įdedant daugiau darbo.
Gastronominių bistro era
Kulinaras R.Ščesnavičius Lietuvoje apskritai pasigenda maisto kultūros. "Mes nemokome vaikų nuo mažens domėtis maistu, jį gaminti", – teigė ponas Robertas. Jis žavisi Prancūzijos, Italijos, Ispanijos virtuvių tradicijomis. Šių šalių gyventojai žino daug subtilybių, ypač vyrai gerai išmano savo krašto virtuvės ypatumus.
"Vakaruose žmonės kiek kitaip vertina maistą ir jo gaminimą. Maistas yra populiari pokalbių tema susibūrimuose. Lietuvoje šito trūksta", – su apmaudu pripažino kulinaras.
Paanalizavęs maisto ruošimo tendencijas Vakarų šalyse, ponas Robertas pastebėjo, kad tapo madinga eksperimentuoti su paprastais maisto produktais.
"Garsių pasaulio kulinarų profesionalumas vertinamas restoranų gido "Michellin" žvaigždėmis, jas labai sunku gauti. Toks įvertinimas įpareigoja kulinarus gaminant patiekalus naudoti tik ypač brangius produktus. Kai kurie jų net atsisako tų žvaigždžių, kad galėtų eksperimentuoti, savo krašto virtuvės patiekalus maišyti su įvairiais akcentais", – savo įžvalgomis dalijosi ponas Robertas.
Anot jo, Paryžiuje dabar labai populiarūs gastronominiai bistro. Norėdami į juos patekti žmonės laukia po kelis mėnesius.
"Ten nėra iškrakmolytų administratorių su baltomis pirštinėmis ir kitų aukšto lygio restoranui būtinų dalykų, bet yra gražiai padengti stalai, tam tikro lygio maistas, ir nebūtinai iš labai brangių produktų", – pastebėjo R.Ščesnavičius.
Šventė sau – restorane
Garsus britų virėjas Jamie Oliveris viešai išreiškė susirūpinimą, kad britai nebemoka gaminti valgio ir renkasi greitojo maitinimo restoranus. Nemažai lietuvių taip pat pietauja arba vakarieniauja kavinėse, restoranuose, greitojo maitinimo užkandinėse. Kai kurie žmonės įprato parduotuvėse pirkti pusgaminius, kuriuos tik pasišildo mikrobangų krosnelėje. Vieniems gaminti valgį namuose nebelieka laiko, kiti tiesiog nemoka to daryti.
R.Ščesnavičius įsitikinęs: namie gaminti būtina. Turėdamas laisvo laiko, jis pats mielai tą daro. "Šįryt pusryčiams kepiau kiaušinienę. Su grybukais, lašinukais, svogūnų laiškais, žaliaisiais žirneliais. Labai paprastas patiekalas, bet skanu", – su malonumu pasakojo ponas Robertas.
Tačiau žinomas Lietuvos kulinaras atvertė kitą medalio pusę – jeigu nori save pradžiuginti, kažkuo nustebinti, atsipalaiduoti, geriau, kai maistą pagamina kas nors kitas. Anot jo, tada ir verta eiti į restoraną, kur geras maistas. "Jeigu krizės sąlygomis visi pradės taupyti ir valgys tik namie, tai restoranams ir kavinėms bus krizė", – pusiau juokais, pusiau rimtai tarstelėjo R.Ščesnavičius.
Krizės receptas gurmanams
Kad delikatesą galima pagaminti ir iš paprastų patiekalų, pašnekovas įrodė pasiūlęs iš lietuviškų "banalių" burokėlių pagaminti išskirtinio skonio sriubą.
Roberto pertrinta burokėlių sriuba
2 džiovintų baravykų,
1 žalio burokėlio,
2 bulvių,
1 poro,
2 litrų vištienos sultinio,
30 g sviesto,
100 g grietinės
1 šaukšto kapotų petražolių,
0,5 citrinos sulčių.
Džiovintus baravykus apie porą valandų pamirkyti. Paskui juos pavirti mažame vandens kiekyje apie 20 min. Nuluptą burokėlį, bulves supjaustyti kubeliais, porą susmulkinkti ir virti sultinyje ant silpnos ugnies pusvalandį. Apvirtus džiovintus baravykus smulkiai supjaustyti ir pakepinti svieste. Sultinį, kuriame virė baravykai, supilti į sriubą. Išvirusią sriubą pertrinti virtuviniu smulkintuvu taip, kad liktų smulkių daržovių gabaliukų, sudėti pakepintus baravykus ir pakaitinti. Sumaišyti grietinę, pusės citrinos sultis ir kapotas petražoles. Paruoštą sriubą pilti į lėkštę, įdėti šaukštą grietinės pagardo, papuošti petražolės šakele.
